Vilniaus „Ryto“ sekmadienį pristatė rekordinį 2024-2025 m. sezono biudžetą, o klubo direktorius Jaroslavas Latušinskij prabilo apie kito Vilniaus klubo įtaką rėmėjų gretoms, egzistuojantį NBA norą kurti turnyrą Europoje ir klubo nenorą dalyvauti dabartinėje Europos taurėje.
„Ryto“ biudžetas antrą kartą per klubo istoriją perkopė 5 mln. eurų ribą, o šį sezoną bus rekordinis – 5 869 000 Eur.
„Mano žiniomis – taip, – į klausimą, ar šis biudžetas yra rekordinis, atsakė Latušinskij. – Jeigu neklystu, 2007 ar 2008 m. sezone „Lietuvos Ryto“ biudžetas siekė 18 mln. litų.“
Lyginant su kita sostinės ekipa Vilniaus „Wolves“, „Ryto“ biudžetas yra didesnis kone milijonu, mat pirmoji komanda šiemet disponuoja 4,96 mln. eurų.
„Teigiamą, – apie „Wolves“ atsiradimo įtaką auginant klubo pajamas kalbėjo Latušinskij. – Bent jau iš mano patirties. „Wolves“ klubo atsiradimas davė gerą impulsą mūsų fanams ir bendruomenei. Tikrai kol kas matome didelį susidomėjimą tarpusavio rungtynėmis. Galbūt jis niekada ir nebus toks kaip rungtynių su „Žalgiriu“. Kalbant apie verslo pasaulį, yra tikrai daug žmonių, kurie suprato, kad, lyginant du produktus, „Rytas“ yra pirmas pasirinkimas. Per pastaruosius metus komandos rėmėjų gretos labai išsiplėtė. Labai tuo džiaugiamės ir norime toliau išlaikyti šią tendenciją. Impulsas, kurį gauname iš Vilniaus verslo, yra labai teigiamas.“
Klubo direktorius spaudos konferencijoje taip pat užsiminė ir apie praėjusią savaitę pasklidusias kalbas, jog Europos rinką aktyviai stebi stipriausia pasaulio lyga NBA. Serbijos žiniasklaidos duomenimis, G lygą vis mažiau vertinanti NBA svarstytų kurti savo lygą Senajame žemyne ir nebūtinai bendradarbiautų su Eurolyga.
„Labai norėčiau žinoti kažką daugiau. Įtariu, kad tarp jūsų yra žmonių, kurie apie tai galėtų pasakyti daugiau už mane. Žinau tiek, kad tikrai vyko derybos tarp Eurolygos ir FIBA, buvo kalbėta apie turnyrų sujungimą. Kaip suprantu, tos derybos užstrigo. Ar jos visiškai nutrūko – nežinau. Interesas iš NBA tikrai egzistuoja. Kokiomis apimtimis NBA ateis – ar bendradarbiaujant su esamu turnyru, ar kaip atskiras vienetas – pakomentuoti negaliu, nes tokios informacijos neturiu“, – kalbėjo Latušinskij.
„Pagrindinis iššūkis – tai, kad kaip produktas būtumėme patrauklūs. Ačiū Dievui, kad šiuo metu nėra prieš trejus metus egzistavusio požiūrio, kad su „Rytu“ verslai nenori bendradarbiauti. Šitą dalyką tikrai sutvarkėme.“
– Kokie būtų pagrindiniai iššūkiai rekordinį biudžetą auginant dar labiau?
– Tolimesnis iššūkis yra tiesiogiai susijęs su europinio turnyro formatu. Kaip žinote, Čempionų lygos formatas tikrai nėra palankus komercine prasme, nes rungtynių skaičius yra ribotas. Dėl to jis nėra patrauklus nei fanams, nei verslui. Kuo daugiau gali skirti laiko reklamai – tuo geriau. Šis veiksnys galbūt nėra priklausomas nuo mūsų, bet valdybos susirinkimuose esame šalininkai naujos koncepcijos. Ties tuo stengsimės dirbti toliau.
Mums reikia organiškai augti toliau ir plėsti mūsų rėmėjų gretas. Dirbame su vienais stipriausių ženklų ir verslo atstovų Lietuvoje. Tikimės tą šeimą auginti toliau.
– Kur skiriate uždirbamą pelną?
– Jis nekeliauja niekur. Mes esame viešoji įstaiga, todėl to pelno niekaip negalime perkvalifikuoti į dividendus ir išmokėti dalininkams. Pelnas visada nugula į kito sezono biudžetą. Stengiamės identifikuoti vietas, kurioms reikia skirti papildomų lėšų: ar tai bebūtų sportinių traumų kompensavimas, ar dėl jų atsiradusių skylių lopymas.
– Kiek laiko dar gali trukti skolų išsivalymas ir kaip jų pašalinimas keistų klubo veiklą?
– Kaip ir kalbėjau, šiuo metu skola yra kontroliuojama. Ji nedaro jokios įtakos klubo veiklai. Dar dėl finansinės skolos norėčiau pabrėžti tai, kad kitais metais ties mūsų skola pamatysite kitą sumą. Viena iš priežasčių – tai, kad sudarant finansinių ataskaitų rinkinį, chronologiškai brėžiame tam tikrą liniją ties finansinių metų pabaiga, t.y. ties birželio 31 d.
Mums labai nenaudinga tendencija yra tai, kad premijiniai pinigai iš LKL ar Čempionų lygos mūsų nepasiekia iki finansinių metų pabaigos, o įsipareigojimai žaidėjams ir premijos jiems jau atsiranda. Brėždami liniją mes jau gyvename su įsipareigojimais, kuriuos įtraukiame į apskaitą, tačiau dar nebūname gavę pinigų iš Čempionų lygos. Dėl to metų pabaigoje mūsų skola išsipučia, kuri, gavus pinigus iš Čempionų lygos, sumažėja.
Išlaikant tokias tendencijas, visas skolas turėtume atiduoti per 4-5 metus. Ją mažinsime konservatyviai, nes ji nėra labai slegianti. Kaip žinote, visas sportas, ypač futbolas, gyvena su milijardinėmis skolomis. Suprantame skolos dingimo svarbą, bet per praėjusius metus atlikome pokyčius dėl tų skolų perkvalifikavimo ir jų nukėlimo dalininkams. Dabar tą 1,3 mln. eurų skolą valdo dalininkai.
– Kaip pasiskirsto skolų našta dalininkams?
– Vardų nevardysiu, bet ši skola yra tarp 3 subjektų. Du iš jų yra tiesioginiai „Ryto“ dalininkai, kitas – netiesiogiai, bet su dalininkais susijęs asmuo. Proporcijos yra apie po 33 proc.
– Ar klubo dalininkų sudėtis nesikeitė?
– Nesikeitė. Tie patys.
– LKL titulas paradoksaliai atnešė ir nuostolių, bet ar skaičiavote, kiek jis sugeneravo ir pajamų, pavyzdžiui, per rėmėjus?
– Kaip matėte komercinių pajamų eilutę, ji yra ūgtelėjusi. Galbūt neženkliai, bet ūgtelėjusi. Labai sunku išsiaiškinti, kurį verslą pritraukia rezultatai, o kurį – pats mūsų produktas. Nesame skaičiavę ar konvertavę to, bet galbūt kažkada tai ir padarysime.
– Ar ilgalaikės skolos turi terminą?
– Jos dažniausiai išdėliojamos 10 metų periodui, kad nekirstų ženkliai per konkrečius sezonus. Todėl, kaip minėjau, mes jas grąžiname konservatyviai, bet sistemingai.
– Ar turite biudžete pakankamai pinigų, kad būtų galima pasikviesti naują žaidėją, pavyzdžiui, tą patį Marcusą Fosterį?
– Kaip minėjome, jeigu atsiras tam poreikis, iškilus galimybei… Jeigu Fosteris atsilaisvintų ar jam nepatiktų žaisti Izraelyje, tikrai prisėstume, į viską pažiūrėtume pragmatiškai. Jeigu atsirastų šansas, manau, kad atsirastų ir galimybių.
– Sutartis su Čempionų lyga galioja dar vieną sezoną. Ar turite kokį planą dėl ateities?
– Spręsime sezono pabaigoje. Viščiukus skaičiuosime po sezono. Pažiūrėsime, kaip mums seksis Čempionų lygoje, kaip vyks kalbos dėl formato pokyčių, juolab kad šis klausimas tikrai yra labai kompleksinis – tiek finansiškai, tiek sportiškai. Visus tuos veiksnius analizuosime sezono pabaigoje.
– Neatmetate galimybės sugrįžti į Europos taurę ar pretenduoti į Eurolygą?
– Niekada nereikia atmentinėti galimybių, bet šioje vietoje turiu pabrėžti kelis dalykus. Pirma, perėjimas į FIBA Čempionų lygą klubui tikrai pasiteisino, nes turnyras mums pasiūlė labai geras finansines garantijas. Tai buvo ženklus ir geras postūmis klubui. Mano subjektyvia nuomone, žengti į dabartinę Europos taurę, kurią valdo dabartinė Eurolyga, nėra jokio noro.
– Kokia yra situacija dėl potencialios naujos „Ryto“ arenos Nacionalinio stadiono projekte?
– Esu tik paprastas žmogus ir operuoju tokia pačia informacija, kaip ir jūs. Pagal viešai pateikiamus duomenis, dabar viskas yra Europos Komisijos rankose. Jeigu tas projektas bus patvirtintas ir įgyvendintas, tai bus naudinga ne tik mūsų klubui. Atsiras galimybė pretenduoti į koncesiją ar nuomą, bus sugriauta monopolija Vilniuje.