Praeitą savaitę dar keliais žaidėjais pasipildžiusioje Vilniaus „Ryto“ komandoje specialistai įžvelgia ryškėjančią pastarųjų sezonų Giedriaus Žibėno komplektacijos tendenciją.
Praeitą savaitę Vilniaus „Ryto“ fanus apėmė tikra euforija, kai klubas paskelbė sudaręs naują sutartį su Margiriu Normantu.
Klubo kapitono pareigas praeitą sezoną ėjęs gynėjas Čempionų lygoje rinko po 8,7 taško, 3,1 atkovoto kamuolio bei 2,1 rezultatyvaus perdavimo. Lietuvos krepšinio lygoje („Betsafe-LKL“) gynėjas buvo rezultatyvesnis ir rinko po 10,7 taško.
„Rytui“ žaidėją, kuris pernai uždirbo apie 120 tūkstančių, išsaugoti pavyko nepaisant to, jog ant žaidėjo stalo gulėjo ir netoli 200 tūkst. eurų buvę pasiūlymai.
„Aš tikrai galvojau, kad klubas nemokės 2 ar pusantro karto didesnės algos tam pačiam žaidėjui, bet, manau, kad „Ryto“ vadyba pamatė, kokį kitą lietuvį galima įsigyti už tokius pinigus, ir suprato, kad paprasčiausiai tų lietuvių nėra, – Normanto sutartį vertino Tomas Purlys. – Todėl manau, kad sprendimas yra geras, jei ne labai geras. Ir fanų emocinį foną turėtų pakelti tas faktas, kad komanda turi tokius vilniečius kaip Normantas ir Gytis Radzevičius.
„Rytui“ dabar reikia tik dar vieno žaidėjo – Marcuso Fosterio alternatyvos. Galime girti kiek tik norime dabartinius žaidėjus, bet „Ryto“ komandoje žaidimas vis tiek būdavo atiduodamas Speedy Smithui ir Marcusui Fosteriui. Žibėnas tikrai moka ištransliuoti gerą pasitikėjimą. Ir jie tikrai labai daug rungtynių išspręsdavo savo individualiais sugebėjimais.“
„Net neabejoju, kad ir matysime tokio tipo žaidėją, – specialistui antrino buvęs Utenos klubo vadovas ir treneris Žydrūnas Urbonas. – Aš gal net pasakyčiau, kad rasti tokio tipo amerikietį yra lengviau nei tą, kuris dar ir neblogai gintųsi bei matytų ir komandą.“
Po Normanto naujos sutarties „Rytas“ išsaugojo visą lietuvių branduolį, nes prieš tai sutartį su klubu pratęsė Gytis Radzevičius, komandoje kitą sezoną žais ir centras Martynas Echodas, atsigaunantis po peties traumos. Su Vilniaus komanda sutartis turi ir Lukas Uleckas, Gytis Masiulis, į komandą atvyko nauji legionieriai Javinas DeLaurier bei RJ Cole’as.
Pasak Purlio, „Rytas“ dabar turėtų ieškoti alternatyvos Fosteriui, o radus tokį žaidėją išryškėtų Žibėno komplektacijos tendencija.
„Rytas“ taip ir daro – apsistato tokiais žaidėjais kaip Radzevičius ir Normantas, kurie gerai ginasi, eina kovoti dėl kamuolių, kurie gali pataikyti, – teigė Purlys. – Kai turi komandoje scorerį, labai svarbu turėti daugiau metikų, kad varžovai neitų į pagalbas, nedvigubintų ir bijotų kažkur rizikuoti.“
Kalbėdamas apie Normanto likimą Vilniuje, Urbonas teigė, jog asmeniniam žaidėjo tobulėjimui išvažiavimas į užsienį gal net būtų atnešęs daugiau naudos nei likimas namuose.
„Aš tik galvoju, kad Margiriui nebūtų buvę blogai išvažiuoti. Nes šiaip jis kartais įeidavo į tą tokią pasyvią zoną, kai atiduodavo iniciatyvą Fosteriui, ir šiemet jis taip iššaudavo retsykiais. Jam gal būtų išėję į naudą išvažiuoti kažkur, kur reikėtų išgyventi, reikėtų kiekvieneriose rungtynėse rodyti save, o ne leisti sau kažkur pabūti ramiai. Manau, kad žaidėjo augimui tai yra gerai.“
„Manau, kad jis užsienyje būtų galėjęs gauti keliasdešimčia tūkstančių daugiau, – žaidėjo išsaugojimą vertino Purlys. – Jeigu dabar kalbame, kad „Ryte“ jis gaus apie 160 tūkstančių, tai manau, kad 180 tūkstančių užsienyje jis tikrai galėjo sulaukti. Matyt, tie 5-10 proc. neturėjo lemiamos įtakos, nes čia vis tiek yra namai, kur pažįsti organizaciją, trenerį, praktiškai niekuo nerizikuoji. Be to, kaip namuose, jis tikrai uždirbs gerus pinigus.“
Prieš pasirašant sutartį Normantui, kontraktą su klubu pasirašė ir RJ Cole’as. Howardo ir Konektikuto universitetams atstovavęs 23-ejų 185 cm ūgio įžaidėjas Europoje debiutavo pernai. Sezoną jis pradėjo Graikijos lygoje, kur atstovaudamas „Lavrio“ komandai per 20 rungtynių žaisdavo po 30 minučių bei rinko po 13,8 taško, atlikdavo po 4,6 rezultatyvaus perdavimo, 3,1 atkovoto bei 1 perimtą kamuolį ir iš viso 13 naudingumo balų.
Po sėkmingo sezono starto pavasarį naujasis sostinės klubo legionierius persikėlė į Braunšveigo „Löwen“ Vokietijoje, kur ir užbaigė sezoną. Ten per trumpesnį laiką rinko dar geresnius skaičius. Vokietijos krepšinio lygoje žaisdavęs vidutiniškai po 24 minutes R.J. Cole pelnydavo po 14,1 taško, 4,9 rezultatyvaus perdavimo, atkovodavo 2,3 ir perimdavo 1,3 kamuolio bei iš viso rinko 14,8 naudingumo balo.
„Tikrai geresnis variantas už Elvarą Fridrikssoną, – apie naujausią klubo legionierių kalbėjo Purlys. – Jeigu dar nusipirks į Fosterį panašų žaidėją, „Rytas“ tikrai turėtų būti geresnė komanda nei pernai.“
Prie komandos praėjusią savaitę prisijungė ir Arnas Velička. Į Lietuvą grįžtantis gynėjas praeitą sezoną atstovavo Vokietijos Chemnico „Niners“ komandai, kurioje vidutiniškai rinko po 10,1 taško, 7,5 rezultatyvaus perdavimo, 2,7 atkovoto kamuolio ir iš viso 12,1 naudingumo balo. FIBA Europos taurėje per 12 rungtynių įžaidėjo statistika buvo dar solidesnė: 13 tašku, 7,8 rezultatyvaus perdavimo, 4,2 atkovoto kamuolio ir 17 naudingumo balų. Šiame tarptautiniame turnyre praėjusį sezoną lietuvis buvo daugiausiai rezultatyvių perdavimų atliekantis žaidėjas.
„Man labai smagu netgi, kad Veličką vėl pamatysime Lietuvos rinkoje, – teigė Urbonas. – Aišku, jis man niekada nebuvo tas tikras įžaidėjas, nes turi tendenciją perlaikyti kamuolį savo rankose. Velička niekad nebus tas tikras įžaidėjas, nes visada išsimes kokį nors lempinį tritaškį. Jo problema visada buvo metimų pasirinkimas. Jis komandoms neduoda gero ritmo. Išsimest gali bet kas. Aš galiu puskablį iš tritaškio irgi išsimesti. 30 proc. pataikymas reiškia, kad jis nepasirenka gerų momentų atakuoti, nes jo metimas šiaip yra geras, techniškas. Jis galėtų mesti ir 40 proc. tikslumu, bet čia yra tiesiog galvos reikalai“.
Savo ruožtu Purlys mano, jog Velička Žibėno sistemoje gali suklestėti.
„Nors jo tritaškių pataikymas nėra labai didelis – apie 30 proc. -, jų Vokietijoje jis išsimesdavo beveik dvigubai daugiau nei dvitaškių, – pažymėjo Purlys. – Bet man labai smagu jį bus matyti žaidžiantį Lietuvoje ir pagaliau ne pirmu įžaidėju. Kur jis nukeliaudavo, komandos nepasiekdavo aukštų rezultatų, bet jis pats būdavo vedantis žaidėjas.
Pas Žibėną tokie žaidėjai atsiskleidžia geriau, nes jis jiems duoda laisvę. Įdomu, kaip jam seksis įeiti į žaidimą iš antro įžaidėjo rolės, bet būti antru įžaidėju pas Žibėną turbūt yra geriausias pasirinkimas. Pas kitą trenerį jam atsiskleisti būtų daug sunkiau.