Lietuvos vyrų futbolo rinktinė penktadienį pradės naują UEFA Tautų lygos sezoną. C lygos antros grupėje Edgaro Jankausko auklėtiniai grumsis su Kipro, Kosovo ir Rumunijos komandomis.
Artėjanti dvikova su Kipro futbolininkais pastarosiomis dienomis buvo minima tik Kauno Dariaus ir Girėno stadiono vejos kontekste. Nuo klausimų apie visą šią susidariusią situaciją prasidėjo ir mačui skirta Lietuvos rinktinės spaudos konferencija.
„Nenorėčiau, kad dėmesys rungtynėms nueitų į antrą planą. Susidariusios aplinkybės yra šiek tiek anekdotiškos ir kurioziškos. Kauno stadionas buvo tapęs mūsų namais, tačiau dėl visiems žinomų aplinkybių mes jame žaisti negalėsime. Visų pirma – dėl futbolininkų saugumo. Aikštė nėra saugi žaisti.
Mes augame ir renkame patirtis. Dar nebuvome pasiruošę ir nežinojome, kokios gali aplinkybės tokių didelių renginių. Nežinojome, kiek reikia laiko, kad aikštė grįžtų į tinkamą būklę. Tikiu, kad visi iš to pasimokys ir ateityje tokie dalykai nepasikartos,“ – Dariaus ir Girėno stadiono vejos situaciją aptarė Jankauskas.
Taip pat rinktinės strategas prisiminė prieš 15 metų Marijampolėje vykusias rinktinės rungtynes, džiaugėsi Dominyko Barausko sugrįžimu bei puikia linkme einančia Justo Lasicko karjera.
– Kokie tikslai rytojaus rungtynėse?
– Labai paprasti – iškovoti pergalę.
– Ar pavyko surinkti pajėgiausią sudėtį?
– Taip, surinkome šiai dienai pačią pajėgiausią komandą. Prieš stovyklą kalbėjome, kad turime rimtų netekčių ir linkime tiems žaidėjams pasveikti ir grįžti į komandą.
– Ar prisimenate 2009 metų rungtynes prieš serbus, kuriuos nugalėjome Marijampolėje?
– Atsimenu tas rungtynes. Ten daugiau buvo baseinas nei aikštė. Pasisekė Marijampolės gyventojams. Žinau, kad jie labai myli futbolą ir šventė grįžta į jų miestą. Tikimės vietinių gyventojų palaikymo. Taip pat ir sirgalių iš visos Lietuvos.
– Kaip vertinate į rinktinę grįžusius žaidėjus?
– Kas liečia Dominyką Barauską, tai ypatingai džiugu, kad jis sugebėjo sugrįžti į tą lygį, kuriame buvo, o gal ir į geresnį. Žinau, kiek jam reikėjo fizinių ir emocinių pastangų. Džiugu. Tai yra puikus pavyzdys žaidėjams, kurie atsiduria tokiose situacijose, kai dvejoja dėl ateities. Dominykas yra puikus pavyzdys, kad uoliai dirbant, siekiant savo tikslo viskas yra įmanoma.
– Kaip matote Justo Lasicko, kuris rinktinėje debiutavo prie jūsų, augimą?
– Aš jį gerai atsimenu dar iš „Žalgirio“. Jis dabar yra gražiausiame karjeros etape. Vis dar yra jaunas žaidėjas, tačiau jau atėjusi branda, išmintis, žaidybinis intelektas. Jis turi dar daug daug metų dideliame futbole. Džiaugiuosi, kad Justas perima lyderio vaidmenį, yra kapitonas. Tokia puiki istorija ir labai tikiuosi, kad savo patirtį jis perduos jauniems žaidėjams ir ves juos paskui save.