Lietuvos vyrų futbolo rinktinė pradeda naują etapą – kaip seksis mūsiškiams 2024 m. Europos čempionato atrankoje?
Edgaro Jankausko auklėtiniai į pirmąją iš aštuonių laukiančių dvikovų išbėgs penktadienį nuo 21.45 val. Varžovas – 29 vietą FIFA reitinge užimanti ir pasaulio čempionate dalyvavusi Serbija.
Taip pat mūsiškių varžovais atrankos grupėje bus Bulgarija, Juodkalnija ir Vengrija.
Naująjį ciklą rinktinė pasitinka pasikeitusi – į vyriausiojo trenerio postą po penkerių metų sugrįžo Edgaras Jankauskas. Verta pridėti, jog paskutinės Jankausko rungtynės, treniruojant rinktinę, taip pat buvo prieš Serbiją – Tautų lygos mače svečiuose nusileista 1:4.
Kokią rinktinę pamatysime dabar? Kas bus mūsų lyderiai? Iš ko laukti proveržio? Ką galime nugalėti? Galų gale – kada realiai pretenduosime į Europos čempionato pagrindinį etapą?
Šiuos ir kitus klausimus su tinklapiu O, Sportas! atsakinėjo futbolo komentatorius, laidos „įVARtis“ ekspertas Ervinas Kvitkauskas.
Kokio žaidimo laukti šiame cikle?
„Sudėtinga nuspėti, koks bus žaidimas. Treneris naujas, reikia dar suprasti, kokius žaidėjus turi. Yra dalis žaidėjų, su kuriais yra tekę būti šiam treneriui, bus dalis žaidėjų naujų.
Vėlgi, rinktinė labai galinga, stiprus varžovas, žaidimas labai priklauso nuo varžovo šiuo atveju, ypač žaidžiant su tokia komanda kaip Serbija, kuri tikrai yra pajėgi komanda – pažiūri į pavardes ir viskas tampa aišku.
Turbūt žaidimas bus labiau taikytas prie varžovo, bet aš manau, kad lietuviai tikrai pademonstruos kažkokių naujovių: galbūt aukštesnio spaudimo, galbūt presingo daugiau kažkuriose konkrečiose vietose prieš konkrečius varžovus. Užsidaryti savo baudos aikštelėje prieš serbus irgi sudėtinga, nes varžovai turi tokį žaidėją kaip Aleksandrą Mitrovičių, kuriam pakėlus kamuolį į baudos aikštelę tikrai bus sudėtinga. Galų gale manau, kad su serbais reikia vengti ir standartinių padėčių, nes jie turi labai daug aukštų žaidėjų, daug augalotų gynėjų, kurie tikrai gerai žaidžia antrajame aukšte.“
Kuo Jankauskas gali būti geresnis už Breu ir Ivanauską?
„Visų pirma, nemanau, kad Breu yra treneris, neturi tiek daug patirties ir taip toliau. Kai tu dirbi per du darbus, kai nepažįsti žaidėjų, kai tu esi priklausomas kažkiek nuo agentų įtakos, kaip ir buvo su Ivanausku, tai sunku tikėtis gero rezultato.
Aš manau, kad Jankauskas, lyginant su Ivanausku, yra daug progresyvesnis, šiuolaikiškesnis treneris, kuris ir komandą susirinko visai kitokią. Mes matome savo srities specialistus, analitikų komanda išplėsta – yra ir Rokas Pranaitis, ir Marius Babravičius. Manau, kad analizei bus skirta gerokai daugiau laiko.
Net nedrįsčiau lyginti Jankausko ir Ivanausko. Man atrodo, kad tai yra tiesiog labai skirtingų kartų, labai skirtingo požiūrio į futbolą žmonės. Manau, kad Jankauskas yra visai kitokio kalibro treneris, kuris domisi, kuris eina paskui naujas tendencijas ir yra matęs daug daugiau europinio, aukštos klasės futbolo.“
Per pastaruosius 10 mačų įmušėme 4 įvarčius (po du Farerų saloms ir San Marinui). Kaip įmušti daugiau?
„Problema yra su puolėjais, reikia to neneigti. Matome ir sąrašus, kokie žaidėjai atvyksta, tai puolėjo problema yra aktuali.
Aišku, ne vien puolėjai šiuolaikiniame futbole muša įvarčius, bet iš kitos pusės, mūsų lyderiai Fiodoras Černychas ir Arvydas Novikovas po truputį eina prie galutinės karjeros fazės, mažiau žaidžia, eina į žemesnes lygas. Varžovai puikiai žino, kad tai yra pagrindiniai mūsų žaidėjai, kuriuos reikia prižiūrėti.
Saugų grandyje žaidėjai, negaliu pasakyti, kad visi labiau gynybiniai, bet yra labiau aštuntieji numeriai, kurie nemuša daug įvarčių. Dabar yra dešimtas numeris Gratas Sirgėdas, tai gal jis eis į tą poziciją. Tačiau apskritai pagrindinė priežastis, kodėl nemušame įvarčių, yra puolėjo neturėjimas bei Černycho ir Novikovo artėjimas prie karjeros nuokalnės.“
Grupės pajėgumas
„Kadangi Lietuva yra penktame krepšelyje, tai visada grupės bus neparankios, visada bus daugiau stipresnių varžovų ir čia viskas labai suprantama ir paprasta. Aišku, labiau norėtųsi patekti į šešių komandų grupę, kur turėtum tokius varžovus kaip Lichtenšteinas, Andora ar San Marinas. Tuomet galėtum daugiau pakovoti ir surinkti pozityvių taškų, lentelė atrodytų smagesnė.
Dabar mes turime kovoti labiau dėl ketvirtosios pozicijos, aplenkti ar Juodkalniją, ar Bulgariją. Grupėje nėra ryškios komandos kaip portugalai, italai, anglai, bet vis tiek tie patys vengrai ar serbai yra labai aukšto lygio. Vengrija per pastaruosius kelerius metus labai sparčiai progresuoja, sugrįžo su naujomis jėgomis, su labai aukštos klasės žaidėjais. Manau, kad jie net yra favoritai šioje grupėje, Tautų lygos turnyre jie taškėsi su vokiečiais, anglais, sugebėjo net juos įveikti. Kartais vokiečių ar anglų žvaigždės dar gali pasisaugoti, bet žinant vengrus ir serbus – jie visada žaidžia 100 procentų pajėgumu.
Kartais gal net sudėtingiau žaisti su tokiomis komandomis nei su visišku elitu. Tačiau vengrus po truputį reikia priskirti prie elito. Jame jų dar nėra, bet komanda rodo gerus ženklus.“
Labiausiai tikėtini taškai
„Viskas labai paprasta – tikiuosi taškų namuose. Dabar žaisime Kaune, bet vis tiek ta danga bus kitokia nei LFF stadione, daug geresnė, nors vis tiek turi savų niuansu. Faktas, kad namuose yra patogiau ir smagiau žaisti. Galų gale, turėsime pilną stadioną, kuriame bus triukšmo, žaidėjams bus visai kitokia motyvacija pasirodyti. Ir, aišku, taškai labiausiai tikėtini prieš Juodkalniją ir Bulgariją. Jei kokie serbai pasižiūrės pro pirštus į mačą Kaune, kaip kartais būna tokioms rinktinėms, tai galima kabintis į lygiąsias. Tačiau čia jau sudėtingesnis klausimas.“
Optimaliausia rinktinės vienuolikė
„Bus labai įdomu matyti konkurenciją tarp vartininkų Džiugo Bartkaus ir Emilijaus Zubo. Manau, kad abu yra aukštos klasės, geri vartininkai. Kažkuris vis tiek žais oficialiose rungtynėse, o kitas iš jų stovės draugiškose rungtynėse.
Labai tikiuosi pamatyti Kiprą Kažukolovą startinėje sudėtyje – tikrai įdomus, augantis žaidėjas. Turbūt Linas Klimavičius yra variantas šalia jo, nors žinome, kad Edgaras Jankauskas tikrai simpatizuoja Edvinui Girdvainiui, kurį ir atrado pirmą kartą būdamas rinktinėje iš Ispanijos žemesnės lygos.
Justas Lasickas, kiek suprantu, pas Jankauską bus labiau naudojamas kaip krašto gynėjas. Galbūt Jankauskas nuspręs žaisti ir trijų gynėjų linija, nes serbai irgi yra komanda, kuri žaidžia trimis vidurio gynėjais. Bent jau pasaulio čempionate tą darė. Ar su lietuviais tą darys? Pamatysime, galbūt ir kitas variantas bus pasirinktas. Tačiau kartais yra gerai, kai varžovai žaidžia trimis vidurio gynėjais, taikyti tą veidrodinę taktiką. Tada Lasicko žaidimas wing-backo pozicijoje taptų dar logiškesnis.
Aišku, Novikovas ir Černychas turėtų būti startinėje sudėtyje. Tuo pačiu tikiuosi išvysti Gvidą Gineitį startinėje sudėtyje, nes žaidėjas demonstruoja didelį kilimą, atvažiavęs iš aukščiausio lygio komandos, treniruojasi su „Torino” ekipa. Debiute prieš „AC Milan“ atrodė neblogai. Pamenu ir jo rungtynes Baltijos taurėje, paliko tikrai labai gerą įspūdį.
Atraminio saugo pozicijoje greičiausiai rungtyniaus Domantas Šimkus, nes tokio plano žaidėjas, ko gero, yra vienintelis, kai iškrito Modestas Vorobjovas. Po to matysime, ką pasirinks: Vykintą Slivką ar labiau kūrybinį variantą kaip Gratą Sirgėdą.
Tikiuosi, kad puolėjo pozicijoje startinėje sudėtyje žais Gytis Paulauskas. Jis žaidžia Albanijoje, Jankauskas pernai treniravo jį „Riteriuose“, pažįsta puikiai. Žinos, ką gali gauti, kokiose situacijose jis yra pavojingiausias ir kaip išnaudoti jo stiprybes.“
Geriausias žaidėjas
„Sunku pasakyti, kokia yra Arvydo Novikovo sportinė forma. Matėme, kad Haifos „Hapoel“ jis dar tik įsitvirtina, tai sunku pasakyti, kokia tiksliai jo kondicija. Tačiau žinome, kad kai Arvydas yra formoje, tai jis yra aiškus rinktinės lyderis.
Daug tikiuosi ir iš Lasicko, nes pastaruoju metu matėme, kad jis yra tapęs vienu iš rinktinės lyderių ir galintis iššauti. Tačiau daug kas priklausys nuo jo pozicijos aikštėje.

Ateities žaidėjas
„Be jokios abejonės – Gvidas Gineitis. Žvelgiant į kitus, Eligijus Jankauskas šį sezoną labai gerai pradėjo „Šiaulių“ sudėtyje, tas pats Danielis Romanovskij kūrybinėje zonoje gali tikrai duoti, nes sportinė forma puiki. Aišku, yra ir Kipras Kažukolovas. Aš manau, kad labiausiai ateities žaidėjai yra Gvidas ir Kipras, bet yra ir kitų. Tas pats Gytis Paulauskas yra jaunas žaidėjas bei bando save užsienyje. Tikiuosi, kad pavyks jam užsikabinti.“

Tikslas šiam atrankos ciklui
„Tikslas yra nelikti paskutiniams. Daugiausiai galima iškovoti 24 taškus, bet faktas, kad su tokiais vengrais tikėtis taškų sudėtinga, su serbais – irgi. Jau lieka 12 taškų.
7 taškai, mano nuomone, būtų labai geras pasiekimas. Tai reikštų, tarkime, dvi pergales ir vienas lygiąsias. Būtų super pasiekimas, jei pavyktų tą padaryti. 5 taškai – pergalė ir dvejos lygiosios – irgi šiandieniniame Lietuvos kontekste, įvertinus grupę, būtų pakankamai pozityvus rezultatas.
Tačiau norisi matuoti ne tiek taškais, bet rinktinės žaidimu. Norisi matyti braižą, norisi matyti idėją, nes prie pastarųjų trenerių Breu ir Ivanausko aš tos idėjos, apie ką yra Lietuvos rinktinės žaidimas, koks jis yra – ar žemas blokas gynyboje ir greitos kontratakos, ar bandymas papresinguoti varžovus…
Noriu pamatyti rinktinės veidą, braižą, kurį galėtume išskirti ir suvokti, kas pavyko, kas nepavyko. O ne kaip buvo su buvusiais treneriais, kai atrodė, jog rinktinė išeina tiesiog atbūti ir sužaisti taip, kaip pavyks. Labiausiai norisi išvengti to ir manau, kad su Jankausku mes tą braižą tikrai pamatysime.
Pamatysime, galų gale, didesnę varžovų analizę ir tuomet bus pabandoma bent jau smogti į varžovų silpnesnes vietas. Prieš serbus tai bus sunkiau, bet su Juodkalnija ar Bulgarija tai padaryti galima.“
Kada Lietuva žais Europos čempionate?
„Sunku kol kas pasakyti. Žinome, kad futbolas yra labai ilgas procesas, o mes tų metų esame labai daug pametę.
Žinant kaip kitos šalys šuoliuoja į priekį, tai mes viską darome mažais žingsneliais. Sudėtinga dabar galvoti apie Europos čempionatą.
Nors ir čempionatas prasiplėtęs iki 24 komandų, bet vis tiek sunku. Galbūt jei 32 komandos žaistų, tai tuomet ir būtų realu prie fortūnos tikėtis patekimo. Tačiau reikia pradėti nuo mažų žingsnių: kažkokio kilimo Tautų lygoje, taškų rinkimo atrankoje, kilimo reitinge ir kilimo per krepšelius.
Kai atsidursime bent jau ketvirtame krepšelyje, duok Dieve kažkada trečiame, tai tada gali kalbėti apie rimtesnius tikslus. Kai tu esi penktame krepšelyje, galvoti apie Europos čempionatą yra labai naivu.“