Likus mažiau nei mėnesiui iki naujojo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimų, prasidėjo ir netiesioginės, ir tiesioginės atskirų stovyklų atakos. Visgi šių politinių kovų kontekste jaunimo rinktinių treneris Tomas Purlys išlieka pragmatiškas: tuščios rinktinių vasaros tęsiasi nepriklausomai nuo to, ar prezidento postą užima Vydas Gedvilas, Mindaugas Balčiūnas ar Robertas Javtokas.
Pasak specialisto, lietuviai vis dar gyvena šlovingame krepšinio laikotarpyje po nepriklausomybės atgavimo, nors artėja jubiliejinis dešimtmetis, kuomet Lietuvos sporto simboliu laikoma vyrų rinktinė paskutinį kartą didžiajame turnyre dabinosi medaliais.
„Šnekame apie 2010 m., kai turėjome tokius žaidėjus kaip Kleizą, Šiškauską, Macijauską, Jasikevičių. Tai buvo elitiniai žaidėjai, bet juos pastatykime prieš visokius Jokičius, Dončičius, Antetokounmpo, Wagneriai ir t. t. Ar jie būtų užėmę tas vietas, kurias užėmė? Tikrai ne.
Supraskime, kad pasaulis eina į priekį. Kas mes tokie, kad visada būtume elite? Kalbu su užsienio treneriais ir jie visi sako, kad mes turime pernelyg pakvaišusių fanų. Ar galvojame, kad pas mus daugiau vaikų žaidžia krepšinį nei Ispanijoje? Tikrai ne. Ar galvojame, kad sąlygos pas mus yra geresnės nei Ispanijoje? Tikrai ne.
Ten yra 3/4 mokyklos-internatai su 10 sporto salių, fizinio rengimo treneriais ir t. t.“
Visos lietuvių viltys po fiasko Puerto Rike natūraliai krito ant šalies jaunimo. Visgi kaip vyrų rinktinė antrąkart iš eilės nepasiekė olimpinių žaidynių, taip jaunimas antrą vasarą iš eilės liko be medalių.
Tačiau, pasak Purlio, už neįveiktus ketvirtfinalius ar kritimus dar anksčiau suversti kaltę federacijai nėra iki galo teisinga.
„Sakot, kad jaunimo rezultatų nėra, bet pasakykite šalį, kurioje jie yra. Ispanija? Mūsų (U18) amžiuje jie žaidė dėl 13 vietos. Serbija? Prieš metus jie dar buvo B divizione. Nenadas Čanakas dvejus metus iš eilės netgi neišėjo į aštuoniukę. Čia jis jau būtų nurašytas.
Mus nugalėję vokiečiai užėmė pirmą vietą. U20 pasaulio čempionate jie užėmė 11, U16 – 10 vietą. Kalbame apie išgirtuosius vokiečius“, – kalbėjo Purlys.
Nors treneris pripažino, jog LKF yra ir nemažai jam nepatinkančių dalykų, tarp kurių – ir 150 balsavimo teisę turinčių subjektų skaičius -, prezidento kėdę užimsiantis asmuo negali žertis laurų už medalius ir būti maišomas su žemėmis už nesėkmes.
„Labai nenorėčiau, kad federacijos darbą vertintume blogai dėl jaunimo rezultatų. Apie kokį dugną šnekame? Dugnas būtų tada, jeigu būtume B divizione.
Perverčiau paskutinių ketverių metų vadinamo elito rezultatus. Prieš dvejus metus ispanai buvo visų amžių turnyro finaluose. Šiais metais vienur užimta 8 vieta, kitur – 13 vieta, dar kitur – 6 vieta. Kartais iššauna vieni, kartais iššauna kiti. Kas mes tokie, kad kiekvienais metais laukiame rezultatų? Norėti galima, bet reikia pagalvoti, kad yra ir kitos šalys, kurioms yra vienodai, kad lietuviai su savo pustrečio milijono gyventojų visada nori medalių?
Kad Balčiūnas yra puolamas dėl jaunimo rezultatų, man yra visiška utopija. Žinoma, reikia atsiminti, kad tas pats Balčiūnas prieš praėjusius rinkimus kalbėjo taip pat. Bet čia jau yra politika.
Kuo nusipelnė Lietuvos krepšinio sistema, kad išaugtų toks kaip Arvydas Sabonis? Kuo nusipelnė Slovėnijos krepšinio sistema, kad gavo Luka Dončičių? Tam krepšinį žaisti norinčiam jaunuoliui bus vienodai, ar federacijoje bus Balčiūnas, ar Javtokas“, – kalbėjo Purlys.