Kauno „Žalgiriui“ nepavyko išbristi iš pralaimėjimų liūno, o po nesėkmės prieš Madrido „Real“ komandos kapitonas Edgaras Ulanovas akcentavo Sylvaino Francisco traumą bei dėkojo fanams už palaikymą.
Penktadienio vakarą žalgiriečiai namuose 64:83 neturėjo šansų prieš Madrido „Real“ ir patyrė jau ketvirtą pralaimėjimą paeiliui. Jeigu prieš tai Andrea Trinchieri komanda žengė koja kojon su įkrintamųjų komandomis, dabar visas pirmas dešimtukas už žalgiriečius turi bent pergale daugiau.
„Blogos mintys. Dabar sunku pasakyti kažką protingo. Antra pusė buvo labai bloga, visiškai sustojome puolime, nesusikūrėme jokio pranašumo, neturėjome emocinio ryšio, pametėme emocinę dvasią. Nusileisdavome jiems emociškai. Vėl reikės daug analizuoti, daug žiūrėti, kur slypi problemos. Tikrai nepadėjo ir tai, kad Sylvainas Francisco negalėjo tęsti rungtynių. Tai kažkiek išmušė iš vėžių“, – kalbėjo Ulanovas, ketvirtadienį pelnęs tašką, atkovojęs 2 kamuolius ir atlikęs rezultatyvų perdavimą.
– Po pralaimėjimo nuėjote link sirgalių ir su jais apsikabinote. Ar galite pagarsinti, apie ką buvo pokalbis?
– Nieko, fanų grupė tiesiog pasveikino su praėjusiu gimtadieniu. Labai jiems dėkingas. Gaila, kad tai įvyko tą dieną, kai sužaidėme blogiausias savo rungtynes namuose. Toks pralaimėjimas tikrai skaudus. Gaila dėl to, bet ačiū fanams, kad pasveikino. Su jais jau labai ilgai turime gerą ryšį. Tikiuosi, kad kartu galime nuveikti daug.
– Tikriausiai pozityviausias dalykas šiandien buvo Facundo Campazzo sustabdymas?
– Akcentavome tai, Campazzo yra „Real“ variklis, jis sujungia komandą. Bet, galų gale, šiandien nereikėtų žiūrėti į asmeninius dalykus. Kaip komanda nusileidome kitai komandai.
– Kiek pasikeitė žaidimas, kai traumą patyrė Francisco?
– Tikrai jo trūko. Tam tikrais momentais ir mes patys savo metimų nesumetėme. Pats žaidimas, matėsi, nesiklijuoja, daug abejonių, dvejonių, neužtikrintumo. Galime džiaugtis, kad pirmoje pusėje gynyboje tikrai dirbome neblogai, bet antroje pusėje visiškai niekas neveikė, nesiklijavo, klaidos mus draskė toliau, jie bėgo ir metė laisvi iš po krepšio.
– Kaip reikėtų išlipti iš šios keturių pralaimėjimų duobės?
– Reikia viską kuo greičiau užmiršti. Tai – vienintelis kelias. Žinojome sezono pradžioje, kad gali įvykti tokių dalykų. Kito kelio nėra, turime būti kartu, stengtis žaisti gerai ir šitą karčią patirtį galbūt paversti teigiama ateityje.
– Ar rūbinėje tarp žaidėjų ir jūsų, kaip kapitono, vyksta kokie nors pokalbiai?
– Rytoj pirmiausia laukia taktinė analizė, o kas įvyksta rūbinėje, ten joje ir lieka. Visą laiką kalbamės, bendraujame. Kažkokių stebuklų nėra. Turime daug gerų vyrukų, kurie nori ištaisyti klaidas. Ne išimtis bus ir dabar.
– Kiek dabar reiškia fanų palaikymas?
– Manau, kad tai ir yra pagrindinis skirtumas tarp mūsų fanų ir kitų. Jie ne kartą pasakė, kad jiems svarbu ne rezultatas, o tai, kaip mes kovojame, stengiamės ir panašiai. Šiandien iš mūsų pusės turėjo būti geresnė kova, ypač kai viskas pradėjo slysti iš rankų. Negalėjome taip pasiduoti. Mūsų fanai visada ateina, palaiko, aukoja savo laiką su šeima, turi dėliotis grafikus. Kad juos turime – didžiulė privilegija.
– Ar sutiktumėte, jog tą keturių pralaimėjimų atkarpą lėmė per daug individualių pastangų „Žalgirio“ žaidime?
– Nežinau, jeigu pradėtume ieškoti tų pralaimėjimų priežasčių, analizuoti, rastume daug dalykų. Tikimės, kad pavyks kuo greičiau rasti ir ištaisyti tą pagrindinę pralaimėjimų priežastį?