Po nesėkmės UEFA Konferencijų lygos atrankoje Vilniaus „Žalgirio“ vyriausiasis treneris Andrius Skerla įžvelgė pozityvių dalykų, vardijo pralaimėjimo priežastis ir išsakė savo įspūdžius apie varžovų gretose žaidžiantį, lietuviškų šaknų turintį saugą Roką Pukštą.
„Žalgirio“ futbolininkai savų sirgalių akivaizdoje 2:5 nesukėlė didesnio vargo oponentams iš Kroatijos – Splito „Hajduk“.
Nepaisant triuškinančio rezultato, Skerla įžvelgė ir teigiamų aspektų.
„Visų pirma, norėčiau padėkoti mūsų sirgaliams, kurie apsilankė šiandien stadione. Nors ir pralaiminėjome, rungtynės buvo sunkios, jie buvo garsūs ir mus palaikė iki paskutinės minutės. O kalbant apie rungtynes, jie yra stipri komanda. Šiandien tam tikruose dalykuose matėme skirtumus: ką reiškia greitis, technika, greitesni sprendimai ir efektyvumas.
Matėme daug gražių įvarčių. Rezultatas – 5:2 ne mūsų naudai, bet mačiau ir pozityvių dalykų iš mūsų komandos. Mes ne tik gynėmės, bet ir bandėme atakuoti, susikūrėme tikrai neblogų momentų, įmušėme du įvarčius, bet gynyboje klydome skaudžiai ir praleidome daug įvarčių“, – po mačo spaudos konferencijoje sakė Skerla.
– Atslikimas vėl toks pats, kaip po mačo Tbilisyje. Kokie komandos rezervai, kas šiandien nepavyko?
– Kas šiandien nepavyko? Jūs gi matėte rungtynes. Tikiu, kas su jais galima sužaisti geriau, reikia ir kažkiek sėkmės, bet tos sėkmės visą laiką nebus. Žaidėme prieš individualiai daug stipresnę komandą, kuri šiandien nusiteikė nuo pat pradžių ir mūsų nenuvertino. Per pirmas 15-20 min jie iškart parodė savo jėgą, greitį, o mes klydome, pasidarėme du baudinius, vieną iš jų atrėmėme.
Nuo pat pradžių matėsi, kad jie neatvažiavo čia pasižaisti. Negalėjai tikėtis, kad jie to neįvertins. Pirmos rungtynės tarp „Kauno Žalgirio“ ir „Dinamo“ taip pat parodė, kad kai tokios komandos nusiteikia, jas sustabdyti sunku.
– Daug kalbama apie lietuvišką vardą Roką Pukštą. Ar jis kažkuo išsiskyrė aikštelėje?
– Manau, kad jis yra labai geras žaidėjas. Tai ypač matėsi pirmajame kėlinyje – kaip jis jaučia žaidimą, tas erdves. Kai turi kamuolį, jis jo nepraras, visą laiką priims teisingus sprendimus. Ir ne tik jis – ten pilna gerų žaidėjų, kurie šiandien mums parodė, kaip reikia žaisti.
– Kokie uždaviniai lieka po savaitės Splite?
– Duokit man atsipūsti ir pagalvoti. Mes pralaimėjome 5:2. Turime sekančias rungtynes ir nenorime ten važiuoti šiaip pasižaisti futbolą. Žiūrėsime, kuo mes juos galime nustebinti, ar galime nustebinti. Rungtynės ką tik pasibaigė, aš galvoju tik apie jas. Reikia pasižiūrėti, kas mums nepasisekė, kur ir kiek jie buvo geresni. Klaidų visą laiką būna, jas reikia taisyti ir jų vengti, bet kai susiduri su tokia greita komanda, tai labai sunku gintis. Individualiai jie mums tam tikruose momentuose apsižaisdavo.
Kaip to saugotis? Galime saugotis „pastatydami autobusą“ ir neleisdami jiems žaisti, bet tai prasilenkia su mano žaidimo filosofija. Taip, mes pralaimėjome rungtynes, bet mačiau daug gerų, pozityvių momentų, kuomet mes atakavome, susikūrėme progų prieš gerą komandą ir įmušėme.
Iš savo pusės noriu padėkoti ir žaidėjams. Nebuvo lengva, reikėjo su tuo tvarkytis, žaisti, momentais buvo sunku. Bet taip jau yra, kada žaidi prieš geresnę komandą.
– Žaidėte gana atvirą futbolą. Galima sužeisti gerokai stipresnį varžovą nekeičiant filosofijos? Ar kažką keistumėte, jei galėtumėte dar kartą pradėti šias rungtynes?
– Geros komandos prisitaiko. Mes ruošėmės, mes matėme jų stipriąsias vietas, pasirinkome taip žaisti, bet jie prisitaikė ir mačo eigoje keitė savo žaidimą. Tas ypač matėsi per pirmąsias 20 min. Nebuvo taip, kad mūsų futbolas labai atviras, atakuodavome ir jie perimdavo kamuolį. Buvo momentų, kai mes pasitikdavome juos prie vidurio, bet jie surasdavo laisvą žaidėją ir tada kildavo šturmas prie mūsų vartų. Be abejo, kad sužaisti galima, bet šiandien tas mums nepavyko.
– Ką sakėte auklėtiniams prieš antrąjį kėlinį?
– Buvo pakeitimai, buvo daugiau išaiškinta, kaip reikia žaisti. Tas įvartis po standartinės situacijos vėl kažkiek žaidimą pakreipė į kitą pusę, varžovas įgavo didesnį pasitikėjimą. Vienu metu atrodė, kad mes nurimome, o jie, pagavę tą aurą, mušė įvarčius. Gal kažkiek paveikė ir lūkesčiai – tikiesi vieno, bet matai, kad sunkiai sekasi, ir tada sustoji.