Vilniaus „Ryto“ treneris Giedrius Žibėnas po pirmosios pergalės FIBA Čempionų lygos „Top 16“ etape pasidžiaugė Marcuso Fosterio indėliu bei ragino įvertinti, kokį varžovą nugalėjo vilniečiai.
Antradienį „Rytas“ namuose 95:88 palaužė Stambulo „Bahčešehir Koleji“, nors po pirmosios pusės pirmavo 48:31.
Vilniaus komandai pergalės pamatus vėl nuklojo Marcusas Fosteris. Jis vien per ketvirtąjį kėlinį surinko 15 taškų. Likus minutei iki mačo pabaigos amerikietis stojo mesti baudų, o „Jeep“ arena užtraukė MVP skanduotę.
„Rytas“ šiame Čempionų lygos sezone pergales žymiai dažniau skina namų aikštėje. Iš sužaistų 11 rungtynių sostinės ekipa laimėjo 6 kartus, o 5 pergalės pasiektos namuose.
„Pelnyta pergalė, – rungtynes komentavo Žibėnas. – Kartais atiduodu pagarbą žiūrovams ar asistentams, kurie to nusipelno, bet turiu dabar atiduoti pagarbą žaidėjams. Tikrai nusipelnėme pergalės
Esu labai patenkintas, kokie žaidėjai buvo dvi dienas susikaupę, įskaitant šio ryto treniruotę. Turime iš šių rungtynių išsinešti pozityvą pirmoje pusėje ir pamoką antroje pusėje. Judame toliau, niekas nesakė, kad bus lengva.“
– Pirmoje pusėje puikiai tvarkėtės su varžovų puolimu ir kas lėmė svečių atsigavimą antroje pusėje?
– Pirmoje rungtynių pusėje, ką sutarėme gynyboje, buvome geroje koncentracijoje, padėdavome iš ten, kur reikia. Kartais ir reikalingą pražangą padarydavome, svarbius kamuolius nusiimdavome, neduodavome priimti kamuolio ten, kur jie norėdavo.
Turime pripažinti, kad po didžiosios pertraukos turkai suaktyvino suaktyvino savo žaidimą. Jeigu analizuotumėte juos labiau, tai matytumėte, jog jie dažnai kovoja su deficitais. Tai yra tokia patyrusi komanda, kur matote vien iš trečiojo kėlinio penketo, kas laukia tavęs: išeina Jaka Blažičius, Langstonas Hallas, Jamaras Smithas, Jamesas Gistas ir Jerry Boutsiele.
Viskas aišku, kaip jie įeis į rungtynes. Aišku, nesinori toleruoti to, kaip mes išėjome. Kažkur gal žaidėjai nepatikėjo, jog tai yra komanda, kuri gali panaikinti 20 taškų deficitą. Tai ne kartą jie šį sezoną darė, ne visada laimėjo, bet labai dažnai grįžta. Įkrintamosiose jie turėjo -11 likus 2 minutėms ir vis tiek laimėjo.
Tikrai patyrę žaidėjai. Sakyčiau, jog per dažnai antroje pusėje reagavome į jų klaidinančius judesius, o jie susikurdavo prasiveržimus, o vėliau būdavo nereikalingos pagalbos. Tada atrasdavo metikus, o mesti jie gali. Turi tuos žmones ir dažnai Smithas likdavo laisvas.
– Kokie gynybiniai akcentai buvo prieš Boutsiele?
– Buvo trys skirtingi gynybiniai akcentai prieš jį. Du panaudojome pirmoje pusėje, trečią – antroje. Jis vienareikšmiškai yra geriausias centras Čempionų lygoje ir visiškai jį sustabdyti yra labai sunku. Tačiau žaidėjams neturiu jokių priekaištų, išskyrus nepadarytas pražangas, jie tikrai atliko sąžiningą darbą.
Jie tikrai ėjo iš priekio ten, kur reikėjo eiti, neleido priimti kamuolio ten, kur jis norėjo, stengėsi jį tverti. Tai yra didelis kūnas, nėra taip paprasta, kartais reikia daryti vadinamąjį sumuštinį, kad kamuolys tiesiog nusileistų ant žemės: ne taip svarbu, kad aš pasiimčiau kamuolį, o kad jis jo nepasiektų. Vienam žaidėjui prieš jį yra sunku, tai kartais ir dviejų reikia. Kas šiek tiek nuvylė – nepadarėme pražangų ten, kur reikia.
– Trečiojo kėlinio pradžioje buvo penki taškai iš eilės ir per minutės pertraukėlę žaidėjams sakėte, jog rungtynės prasideda iš naujo. Kas labiausiai netenkino nuo antrosios pusės ir kaip reikia kontroliuoti antrą pusę?
– Gal čia ir pasireiškia branda. Pasižiūrėkime, tikrai aukšto lygio žaidėjai, aukšto lygio komanda ir tikrai tai yra netoleruotina. Tačiau pasireiškia branda, kažkiek augame per skausmus, bet po rungtynių rūbinėje ir sakėme, kad vienos rungtynių pusės „Top 16“ jau neužtenka, jei norime eiti į „Top 8“. Reikia žaisti 40 minučių. Ar per skausmus, ar per kraujus, neaišku kaip, bet reikia žaisti 40 minučių. Tai yra vienintelis šansas mums eiti toliau.
– Pasimokėte iš praėjusios savaitės „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ skausmų antroje pusėje?
– Mums pakankamai yra ir savo pamokų. Tiek LKL, tiek Čempionų lygoje. Stengiamės labiau iš savęs mokytis, nes galime kontroliuoti savo komandą, savo žaidėjus. Mes labiau čia susikoncentruojame.
Kiekviena komanda turės kažkiek bangavimų, tai yra neišvengiamas dalykas. Ir aukštesniame lygyje to yra daug.
– Dažnai po sėkmingo puolimo „Rytas“ užsišvęsdavo su fanais ir kentėdavo gynyboje. Kaip komandai nepasinerti į emocijas ir sukontroliuoti rungtynes?
– Kasdienio kantraus darbo dėka. Vaizdo įrašų analizė, kalimas į galvą… kažkiek tam žaidėjui nusibosta, bet tai yra vienintelis būdas, nes video niekada nemeluoja.
– Remiantis pirmąja puse, koks yra „Ryto“ gynybos potencialas ir kiek tai nudžiugino?
– Žaidėjų reakcija jau buvo gera Klaipėdoje. Manresoje mes tikrai nepadarėme gynyboje to, ką galime. Mes atšviežinome taisykles, kurias jau buvome primiršę, kaip treneriai irgi turbūt turime dažniau jas priminti.
Kiekvienas žaidėjas yra atsakingas už tas taisykles, o mes treneriai turime dar labiau reikalauti. Nieko naujo nepasakysiu, priminėme taisykles, žaidėjai labai gerai tą išgirdo ir atsinešė į aikštelę. Ypač pirmoje pusėje.
– Ar matote sezono metu transformaciją, jog „Rytas“ iš puolimo komandos tampa gynybine?
– Aš sakyčiau, kad mes esame tokia tauta, kur visą laiką bus blogai. Mes esame turbūt ta komanda, kurią smagu žiūrėti. Vien dėl to, kad esame pirmi LKL pagal pelnomus taškus, Čempionų lygoje esame ketvirti iš 32 komandų.
Manau, kad yra smagu mus žiūrėti. Gynyboje ir aš priekaištų galiu rasti, ir ekspertai gali rasti, ir žiūrovai, bet tada vėl bus blogai, nes žaisime labai nuobodų krepšinį. Visiems nuobodu, 63:59 baigiasi, „kas čia per gimdymas“ ir panašiai. Niekada nebus geriausio varianto. Džiaugiamės pergale prieš labai talentingą komandą, turime atsimerkti ir pasižiūrėti, kas žaidžia varžovų komandose.
– Marcusas Fosteris surinko 30 taškų, 15 iš jų – ketvirtajame kėlinyje. Jei Boutsiele geriausias Čempionų lygos centras, tai gal Fosteris – geriausias gynėjas?
– Tikrai, kad vienas iš geriausių. Šiandien jis žaidė labai gerai be kamuolio, nors dažniau nori būti su kamuoliu. Buvo vienas iš jo epizodų gynybinių, kur jis nepasiekė kamuolio, bet paprasčiausiai pamušė tą kamuolį komandos draugams ir tai buvo labai svarbus kamuolys.
Jį kartais ir dvigubino, ir hedgino, ir skyrė jam daug dėmesio, bet jis tikrai gerai numetinėjo kamuolius. Gal ne viską sumetėme, rezultatyviuose perdavimuose to nesimato, bet šiandien jis žaidė komandai. Mane tai labiausiai džiugina. Tai daro jį geresniu ir įdomesniu žaidėju.
– Matėsi ir emocijos rungtynių pabaigoje atsisukus į fanus. Kiek svarbu yra „Top 16“ etape susirinkti pergales namuose?
– Mums kiekviena pergalė yra labai didelė. Jei turėtume laiko, tai gal ir atšvęstume. Deja, nėra to laiko. Paprastas žmogus penktadienį baigia darbą biure ir švenčia. Atrodo, ką jis čia švenčia? O mes švenčiame pergales. Tačiau laiko nėra. Emocijų neslėpėme ir neslėpsime, norime eiti toliau. Žinome, kad pirmas pralaimėjimas ir 13 taškų skirtumas mums daug kainuoja. Patys priverčiame save kentėti, net šiose rungtynėse taip įvyko, toks tas sezonas. Pasistatome save į tokią poziciją ir ne pirmą, ne devintą kartą reikės kapstytis. Tačiau džiaugiamės žaidėjų charakteriais ir turime tą žaidėjų grupę, su kuria galime tai padaryti.
Daugiau apie „Ryto“ rungtynes Čempionų lygoje: