Į istorinę pergalę LKL atkrintamosiose Jonavos „CBet“ komandą atvedęs Virginijus Šeškus jau pokštavo ir apie čempionų titulą, ir apie pabrangusį kaklaraištį, už kurį sirgaliai yra pasiruošę pakloti šimtus eurų.
Sekmadienį Šeškaus auklėtiniai namuose 80:75 pranoko Alytaus „Wolves“ ir serijoje iki 2 pergalių triumfavo 2-0.
Antrą sezoną LKL žaidžiančiai Jonavos komandai tai bus pirmas finalo ketvertas istorijoje. Pats Šeškus šį etapą su Prienų ekipa paskutinį kartą buvo pasiekęs prieš 9 metus.
„Prieš sezoną sakiau, kad pirmos keturios vietos yra 80 proc. užimtos. Bet tada, aišku, nepagalvojau apie Jonavos komandą. Vyrai – fantastika. Laimėt du kartus iš eilės prieš tokią komandą – pareiškimas. Jau dabar žaidžiant nelabai jautėme įtampą, nes buvome laimėję pirmas rungtynes. Išėjus į ketvirtuką, galvoju, turime žaist, bet džiaugtis, kad esame jame. Per daug džiaugtis gal nereikia, aišku, nes kovą reikės duoti ir „Rytui“.
Manau, kad Jonava padarė kažką istoriško. Nemanau, kad per artėjančius dešimt metų Jonava KMT užims antrą vietą, o LKL pateks tarp prizininkų. Tam reikėtų labai didelio biudžeto.“
– Ar reikėtų atiduoti duoklę ir fantastiškai šiandien komandą palaikiusiems sirgaliams?
– Atsimenu senus Prienų laikus, kai buvo 2012-2013 metai. Bet Jonava – dar didesnis miestas. Jaučiuosi kaip jonavietis. Sirgaliai fantastiniai, bet jie kartais nervina. Likus 2 minutėms ir pirmaujant tik 6 taškais jie atsistoja ir rėkauja „mes laimėjom!“ Ir turi laimėti. Nėra kaip pavesti. Tikrai džiaugiuosi, apie žaidimą nenoriu plėstis. Ačiū vyrams, naktimis nemiegojusiems treneriams. Fantastika.
– Prieš ketvirtfinalį buvote nurašyti, visi žadėjo „Wolves“ pergalę. Ar tai sukėlė papildomą motyvaciją?
– Mes ruošėmės, kad tikrai duotume kovą. Mes nežinojome, ar jiems galės padėti Tayloras. Jo nebuvo. Žaidėm, stengėmės. Pirmose rungtynėse kaifavau, kai nutraukdavome derinius, užbėgdavome, pasikeisdavome. Kartais „vilkų“ žaidėjai atsistodavo ir nežinodavo, ką daryti. Va čia tai treneriui yra jėga. Šiandien jie mus truputį prigaudinėjo, nes pasiruošė. Mes daugmaž žaidėme pagal seną planą. Jau net užmiršau, ko paklausėte (juokiasi).
– Reguliariojo sezono pabaigoje komanda atrodė silpniau. Kas buvo ta užsikurti padėjusi žiežirba?
– Mes turėjome labai sunkų mėnesį. Prienai, Pasvalys… Galėjome ir toje 6 vietoje nebūti. Galėjome gauti ir „Žalgirį“. Viskas sukrito taip, kad gavome mums pakankamai patogius „vilkus“. Jie mums patogesni už „Lietkabelį“. Man trūksta žodžių, sunku susikoncentruoti, nes tikrai padarėme didelį darbą.
– Pusfinalyje laukia Vilniaus „Rytas“. Ar turite papildomą motyvaciją juos nugalėti?
– Tokia ir ta papildoma motyvacija. Motyvacija tame, kad jeigu praeitume tą etapą, tada išvis jau čempionais reikėtų tapti. Tada mesčiau krepšinį, pakabinčiau švarką. Nekankinkit manęs, nes šiandien šneka man nesiriša.
– Ar kaklaraištį radote?
– Radau. Nenorėjau anksčiau mesti, bet gavosi geras simbolis. Ir šitas kaklaraištis kiekvieną dieną brangsta. Vienas žmogus iš Šiaulių 100 eurų siūlė, čia vienas – 150. Po šitos pergalės jis dar labiau pabrango.