Nuo pat debiutinio starto 2016-aisiais metais Dakare automobilių kategorijoje varžęsis Vaidotas Žala artėjančiame maratone pirmą kartą sės prie sunkvežimio vairo.
Jubiliejinį, dešimtąjį Dakaro ralį pasitinkantis lenktynininkas LRT laidoje „Atviras Derinys“ atskleidė priežastis, kodėl nusprendė pakeisti transporto priemonę bei papasakojo, kaip klostosi pasiruošimas.
„Iš tikrųjų, tą mintį rimčiau pradėjau svarstyti turbūt šiemet, kai vėl dėl gedimų sustojome dykumoje, – sprendimą argumentavo Žala. – Paskutinius dvejus metus atrodo imame rimtas komandas, sunkiai dirbu visus metus, kad surinkčiau biudžetą, išvažiuojame ir vis techniniai gedimai pakiša koją. Supratau, kad reikia perkrauti situaciją.
Sunkvežimius vairuoti man labai patinka ir kategoriją turiu nuo 2011 metų. Dėl to kažkaip ir gimė ta mintis: stoviu dykumoje su sugedusiu automobiliu, pro šalį pradėjo lėkti greitieji sunkvežimiai ir galvoju, kad šitie turbūt mažiau lūžta.
Pernai išvažiavome į testus, pabandžiau pats, viskas aišku, atrodo galiu važiuoti. Komanda irgi įvertino, kad tempas yra, nebūčiau turistas. Pradėjau ieškoti galimybių ir de Roy’us šiemet pasiūlė tikrai geras sąlygas. Faktas, kad didelis pasikeitimas, reikėjo gerokai apsvarstyti visas galimybes, bet automobilių kategorijoje kuo toliau, tuo labiau išsiskiria techninis patikimumas ir kaina.
Paskutiniai dveji metai mums ne tik techniškai, bet ir finansiškai buvo sudėtingi, nes karas ekonominė stagnacija tam tikruose sektoriuose, pandemija. Kai tik yra neaiškumai, tai rinkodaros ir sporto rėmimo išlaidos įmonėms yra pirma vieta, kur reikia šalinti. Aš džiaugiuosi apskritai kad išvažiuoju į Dakarą ir man tai yra didžiausias pasiekimas. Tiek metų įdėjus, taip nenoriu sausio mėnesį ant sofos sėdėti, kad važiuočiau nors ir su dviračiu.“
Žala taip pat išskyrė ir pagrindinius skirtumus tarp automobilio ir sunkvežimio, teigdamas, kad labiausiai jaučiasi transporto priemonių svorio skirtumai. Dakare „Skuba Team“ pilotas vairuos Gerardo De Rooy’aus komandos sunkvežimį „Iveco“, sveriantį devynias tonas.
„Turbūt didesnis skirtumas yra masė, – aiškino lenktynininkas. – Tas labiausiai pasijaučia labiausiai važiuojant į kopas. Jeigu su automobiliu gali bet kur tašką užsibrėžti ir ten užvažiuosi. Tuo metu vairuojant sunkvežimį kopose klaidos kaina gali būti didesnė, nes, jeigu tiesiog šonu įklimpsi, tai iš karto gresia vertimas ant šono. Įklimpti daugiau šansų, nes tiesiog didesnė masė ir jau gerokai turi pastrateguoti, pagalvoti apie važiavimo trajektoriją.
Kita vertus, sunkvežimis kur kas daugiau leidžia visomis kitomis sąlygomis, ypač kur yra upių vagos, akmenys, grioviai. Šitoje vietoje su sunkvežimiu tikrai daug drąsiau gali važiuoti, nes ratai milžiniški. Smūgiai, sakyčiau, netgi švelnesni. Taip, vibracijų, pakratymų daugiau, bet smūgiai yra švelnesni. Tai mus šiek tiek nustebino.
Tai pat reikia priprasti prie vairo. Mano vairas yra 50 proc. didesnis, vien dėl to, kad fiziškai reikia daugiau jėgos sunkvežimiui valdyti, ir yra tam tikrų niuansų. Pavyzdžiui, smėlyje staigiai stabdant, jeigu paskutiniu momentu neatleisi pedalo ir užblokuosi ratus, vairas su didele jėga šveičia į kurią nors pusę.“
Kartu su Žala į sunkvežimį sės ir ilgametis šturmanas, portugalas Paulo Fioza bei naujasis komandos narys Maxas van Grolas, kuriam bus patikėta lenktynių mechaniko pozicija.
„Aišku, smagu, kad važiuojame trise. Trečias asmuo ekipaže vadinasi lenktynių mechanikas. Jo darbas yra prižiūrėti variklį transporto priemonės sveikatą techninę ir padangų slėgį. Kadangi padanga yra milžiniška ir, jeigu pasiekia tam tikrą temperatūrą, jis nebeatvėsta ir pradeda gabalais luptis. Žodžiu, čia tam trečiam žmogui yra didžiulė atsakomybė ištisai prižiūrėti ne tik reguliuoti slėgį, bet ir temperatūrą padangos, kad ji per daug neužkaistų“, – kalbėjo Žala.