Eurolygos komandos vadovo žinių laukas privalo būti milžiniškas. Tuo leidžia įsitikinti Paulius Motiejūnas, kurio darbai gali prasidėti nuo Kauno „Žalgirio“ kasdienybės ir pasibaigti su finalo ketverto organizavimu ir visos Eurolygos strategine kryptimi.
Nors „Žalgiris“ tikrai negali pasigirti įspūdingu biudžetu Eurolygos kontekste, tačiau A licencija pastatė klubą tarp dalininkų. Tai reiškia, jog Motiejūnas ir jo valdoma komanda turi savo žodį svarbiausiuose Eurolygos sprendimuose.
Vieną sprendimą reikėjo priimti prieš beveik metus, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Tai pastūmėjo Eurolygą suspenduoti Rusijos klubus, sukruto ir kitos sporto šakos, siekiančios nusikratyti kraugėriškos valstybės sportininkais.
Eurolygoje situacija buvo žymiai painesnė, nes A licencijas turi 13 klubų, tarp kurių ir vienas Rusijos – Maskvos CSKA. Skamba paradoksaliai, tačiau vienas iš lygą valdančių klubų buvo priverstas nežaisti turnyre.
Motiejūnas paatviravo kaip į dabartinę situaciją žiūri Rusijos ekipa bei teigė, jog nemato vilčių šiai šaliai sugrįžti į pajėgiausią Europos turnyrą bent artimiausiu metu.
„Visi tikimės taikos, visi tikimės, kad mentalitetas pasikeis, – tinklapiui O, Sportas! apie Rusijos klubų ateitį Eurolygoje sakė Motiejūnas. – Po to, kai viskas stabilizuosis ir kalbėsime tais pačiais terminais, kad „karas“, o ne „karinė operacija“, tai anksčiau ar vėliau prie to grįšime. Šiam momentui man tai atrodo neįmanoma.“
„Žalgirio“ direktoriaus Motiejūno jau gegužę laukia labai svarbus, istorinis momentas, kai gegužės 19-21 d. į Nemuno salą sugūžės keturios geriausios Europos krepšinio komandos.
Eurolygos finalo ketverto rengimo teises gavęs Kaunas ruošiasi įvykiui, kurio siekė labai ilgai. Kažkada netiko viešbučiai, kažkada netiko lokacija, kažkada pritrūko pinigų.
Dabar šie faktoriai buvo nubraukti, o viena iš sandorio galvų Motiejūnas pasvarstė, kodėl būtent šiais metais Kaunui atiteko garbė rengti svarbiausią Eurolygos sezono dalį.
„Situacija tokia, kad turėjome stiprų savivaldybės užnugarį, – derybų užkulisius atskleidė Motiejūnas. – Nuo pat pradžių jis buvo ir su Kaunu buvome sutarę, tą paraišką pildėme žinodami, kad jie bus. Eurolyga tą suprato ir iškart sakėme: šitą garantuojame, o ten – nėra aišku. Viską darysime, kad būtų, bet nėra aišku, ar bus.“
Akivaizdu, jog rengti finalo ketvertą nėra vien prestižas, džiaugsmas. Tam reikės solidžių investicijų, o planuojama grąža turėtų nenuvilti.
Motiejūnas pateikė skaičius, kurie jo manymu turėtų atsispindėti Lietuvos valstybės pelno eilutėse, bet „Žalgirio“ klubui papildomų pinigų tai nesuteiks.
„Kaip ne kartą esu sakęs – dešimtimis milijonų. Viena dalis yra tai, ką fanai atveš. Kita dalis yra tai, ką sukuriame kaip produktą rodydami šalį, miestą tarptautinėse rinkose.
Finalo ketvertą transliuos beveik 200 šalių, tai pagal skaičius, kiek yra siuntę, yra virš 30 mln. pridėtinės vertės paskutiniuose 3-4 finalo ketvertuose“, – kalbėjo „Žalgirio“ vadovas.
Pastaraisiais metais Motiejūnui netrūksta veiksmo ir savo kieme, kur Kauno „Žalgiris“ susiduria su dilema: kaip išsaugoti jėgų vis besiplečiančiai Eurolygai?
Vis garsiau kalbama, kad Eurolygos formatas gali keistis. Nors dar nėra aišku, kaip jis atrodytų, tačiau papildomos rungtynės „Žalgiriui“ nėra naudingos, o kritikos šioje vietoje sulaukia ir Lietuvos krepšinio lyga (LKL).
Šį sezoną žalgiriečiai vietiniame fronte turi sužaisti 33 reguliariojo sezono rungtynes, o atkrintamosios atneš dar bent 7 rungtynes. Pridėjus Eurolygos reguliarųjį sezoną, „Žalgirio“ sezonas minimaliai susidarys iš 74 rungtynių.
Kas ten žino, galbūt vieną dieną „Žalgiris“ nebematys naudos žaisti vietiniame fronte? Motiejūnas kol kas apie tai negalvoja, bet sukritikavo dabartinį formatą, kuriame smarkiai iš konteksto krenta „Gargždai“ ir Prienų „Labas GAS“. Pastarosios ekipos iki dabar kartu pasiekė vos 2 pergales.
„Lyga turi būti konkurencinga, mes turime aiškiai žinoti, ar tai 10 komandų gali būti ir pagal tai rištis kiek galime žaisti rungtynių. Šį dalyką reikėtų išspręsti visų pirma, o tada galvoti du ar tris ratus žaidžiame, sistemas analizuoti“, – sakė Motiejūnas.
Taip pat Motiejūnas papasakojo apie „Žalgirio“ reakciją į „Wolves“ atsiradimą, FIBA ir Eurolygos karą, Europos taurės ateitį, kitus finalo ketverto niuansus. Pirmąją pokalbio dalį su Motiejūnu apie vasaros komplektacijos darbus, sezono rezultatus ir tikslus skaitykite čia.
– Pauliau, dažnas klausimas: ar padaugėjus Eurolygos rungtynių „Žalgiris“ svarstytų išeiti iš LKL?
– Visą laiką tą kartojome ir eitume su mase – ką nuspręstų lyga. Ne kartą esame sakę, kad prioritetas yra Eurolyga. Tai yra pajamos, tai yra žiūrovams patrauklumas.
LKL yra antroje vietoje. Kartu suprantame mūsų indėlį į LKL ir kažkokiu būdu galime ieškoti būdų prisijungti. Tų formatų galima visokių prigalvoti: ar pradžioje prisijungti, ar pabaigoje prisijungti, ar su antra sudėtimi žaisti. Variantų yra daug, bet tai yra toks būrimas iš tirščių, nes rimtų pokalbių ir žingsnių nėra.
– Kaip reikėtų tvarkyti LKL formatą?
– Visų pirma, reikia nusistatyti, kiek gali būti Lietuvoje konkurencingų komandų. Galime ir 14 daryti, bet patys matome, kad dabar yra 12 ir dvi komandos yra visiškai lentelės apačioje.
LKL turi būti tokia pati konkurencija kaip ir Eurolygoje. Jeigu yra kelios komandos, kurios nesugeba laimėti ar laimi vienas rungtynes per pusmetį, tai nei tiems klubams, aš įsivaizduoju, yra įdomu dirbti ir stengtis, nei žaidėjams, nei žiūrovams.
Lyga turi būti konkurencinga, mes turime aiškiai žinoti, ar tai 10 komandų gali būti ir pagal tai rištis kiek galime žaisti rungtynių. Šį dalyką reikėtų išspręsti visų pirma, o tada galvoti du ar tris ratus žaidžiame, sistemas analizuoti.
Tačiau, kiek žinau, yra sutartys su televizija ir reikia tų rungtynių, dirbame dėl to, kad būtų tas skaičius. Nežinau, ar nėra taip, kad arklys po vežimu stovi. Šį klausimą irgi reikia analizuoti, bet dabar yra sutartys, suprantame ir nelabai kažkokių pasikeitimų gali būti.
– Ar išaugęs komandų skaičius keičia Lietuvos žaidėjų vertę rinkoje?
– Mums tikrai ne, mes konkuruojame Eurolygoje. Bet mažesni klubai ima pagrindinius lietuvius, bet vis tiek jų yra tiek, kiek yra. Ypač to lygio. Kai pradeda tarpusavyje konkuruoti, tai nėra naudinga mažesnio biudžeto klubams ir rinka išsikreipia.
Tie patys „Wolves“ paima 3-4 žaidėjus pas save, nors jie galėtų kitose komandose būti pagrindiniais žaidėjais. Automatiškai tos komandos nebeturi, ką imti, ir silpnėja. Dėl to konkurencija išsikreipia.
– Kaip žiūrite į „Wolves“ atėjimą į Lietuvos rinką? Smagu, kad yra daugiau konkurencijos ar tiesiog naujas oponentas?
– Žiūrime neutraliai. Dideli planai pas juos, aiški vizija, aiškus savininkas. Matysime kaip jiems seksis.
Mes žiūrime, kad Lietuvoje esame stipriausia komanda vien dėl biudžeto ir istorijos. Visiems pasiruošę padėti ir norime, kad visi Lietuvos klubai augtų, žaistų sėkmingai tarptautiniuose turnyruose.
Nežiūrime taip, kad atėjo kažkoks konkurentas ir reikia su juo trūks, plyš konkuruoti. Aikštelėje, kas beatsitiktų, vis tiek turėsime laimėti. O už aikštelės esame pasiruošę padėti ir turime galvoti apie tai, kad Europoje turi sėkmingai žaisti tie klubai ir mes Lietuvą turime reprezentuoti sėkmingai.
– Įvertinus „Wolves“ ambicijas, ar įmanoma Lietuvoje turėti dvi Eurolygos komandas?
– Jei manęs klausiate, tai aišku, kad ne. Mes per maži esame.
Jeigu paimtume Belgrado pavyzdį, kai ateina Vyriausybė ar šalis ir duoda tas paramas europiniu mąstu turėti didelius biudžetus – tada taip. Tačiau jeigu tik viduje su rėmėjais, fanais – nerealu. Būti konkurencingiems nerealu.
– Kalbant apie gautą galimybę rengti Eurolygos finalo ketvertą, Kaunas ieškojo papildomų pinigų, kad galėtų teikti paraišką. Net ir be jų sugebėjote gauti teises. Kaip viskas galop išsirutuliojo?
– Situacija tokia, kad turėjome stiprų savivaldybės užnugarį. Nuo pat pradžių jis buvo ir su Kaunu buvome sutarę, tą paraišką pildėme žinodami, kad jie bus. Eurolyga tą suprato ir iškart sakėme: šitą garantuojame, o ten – nėra aišku. Viską darysime, kad būtų, bet nėra aišku, ar bus.
Nuo pat pradžių buvo pateikta paraiška su savivaldybės, mero parašu. Visa jo komanda sakė, kad mes pasiruošę. Tas ir padėjo garantuoti.
Jeigu būtume laukę ir nieko nepateikę, tada įšokti į tą traukinį būtų sudėtinga. Dabar tiesiog taip gavosi, jog žinojo, kad šitą tikrai turi ir, lyginant su kitais konkurentais, pasiūlymas buvo geras. Taip ir gavosi, kad pavyko.
Didžiausias nuopelnas yra, jog Kauno savivaldybė, meras ir visi palaikė. Kai reikėjo raštus rašyti, irgi nebuvo taip, kad pradėjo dvejoti ar sakyti, kad tvirtiname kažkada vėliau, nes tu apėjimų yra krūva. Bet nuo pat pradžių sakė: išspręsime. Išsiuntė raštą ir dėl to turėjome tokį pagrindą, gavosi, kad to užteko.
– Nebuvo taip, kad tiesiog nebuvo konkurencijos dėl finalo ketverto šeimininko teisių?
– Konkurencija buvo, girdėjau pats nemažai tų konkurentų. Spaudoje keli buvo pasirodę. Eurolyga aiškina taip, kad dauguma miestų nenori atsirasti spaudoje, kaip galimi kandidatai, nes jeigu pralaimi, tai yra nemalonu ir politikams, ir miestams. Dėl to nekomunikuojama, kas norima daryti.
Tikrai tų konkurentų buvo. Tačiau nereikia slėpti, jog ilgas užsitęsimas mums išėjo naudą, nes užteko to pasiūlymo tokio, kokį turėjome iš miesto.
– Kiek pelno planuojate, jog atneš finalo ketvertas?
– Kam?
– Valstybei.
– Yra siųsti skaičiai. Kaip ne kartą esu sakęs – dešimtimis milijonų. Viena dalis yra tai, ką fanai atveš. Kita dalis yra tai, ką sukuriame kaip produktą rodydami šalį, miestą tarptautinėse rinkose.
Finalo ketvertą transliuos beveik 200 šalių, tai pagal skaičius, kiek yra siuntę, yra virš 30 mln. pridėtinės vertės paskutiniuose 3-4 finalo ketvertuose.
Taip pat yra apklausos, apklausė fanus, kurie atvažiuoja pirmą kartą į šalį, į miestą. Jų klausia ir pagal atsakymus 80 proc. sako, kad dar grįš kaip turistai. Taip užsikuria visas procesas ir, pagal jų skaičiavimus, maždaug tokie skaičiai.
– O klubas neuždirbs nieko?
– Ne.
– Sakėte, jog finalo ketvertas yra ne Lietuvos auditorijai. Apeliuojate į televizijos žiūrovą?
– Skamba negerai, bet finalo ketverto bilietai yra pakankamai brangūs. Kai pamatysime kainas, tai tikrai matosi, jog tai yra prabangos dalykas.
Kai sakau, jog ne Lietuvos, tai vis tiek kiek aš pats važiuoju į finalo ketvertus ar Serbijoje buvo. Visus metus, kiek būdavo, dauguma yra kitų šalių fanai atvažiavę.
Turiu omenyje, jog dauguma išperka brangesnius bilietus ir tų šalių, kurios turi daugiausiai šansų patekti į finalo ketvertą. Visas tas finalo ketverto procesas ir yra užkurtas apie tai, kaip ir kalbėjome, kas atiteks šaliai, kad atvažiuos turistai.
Tikrai nėra taip, kad sakome, jog lietuviai nepirkite, neikite. Tačiau normalu, kad pritraukia daugiausiai užsienio fanų, ko paprastai, žaisdamas „Žalgiris“ su kažkuo nepritraukia. Atvažiuoja kiek įmanoma tos komandos fanų, bet finalinis etapas pritraukia daug daugiau užsieniečių.
Eurolygos turnyras nėra toks, kad žaidžia kažkas ir mūsų fanai ateina žiūrėti. Ateina žiūrėti tų komandų hardcoriniai fanai ir dėl to pats Eurolygos pateikimas yra užsieniečiams atvažiuoti į tą šalį.
– Kiek prie kandidatūros prestižo prideda tai, jog Lietuva yra rengusi Europos čempionatą? Ar po tiek laiko tai dar yra svertas?
– Nemanau. Labiau svertas yra į tai, kad Lietuvoje mokame daryti sporto renginius. Aš tai išskiriu kaip sporto turizmą.
Kadangi Europos čempionatas buvo, ypač Kaune, dar Eurolyga visą laiką yra ir kiti turnyrai, čia salės futbolo turnyras buvo, viešbučiai žino kaip reikia elgtis su komandomis.
Yra krūva tų detalių, kurių paprastai daug kas nežino. Mes kažkada darėme „Žalgirio“ rungtynes Londone. Ateini į viešbutį ir jiems sunku paaiškinti, kad reikia didesnių lovų, kad reikės plauti rankšluoščius, kad reikia papildomai rankšluosčių, koks mitybos planas turi būti, kad viskas turi būti laiku, negali vėluoti, kad tos salės turi būti paruoštos.
Yra daug niuansų, su kuriais nesusidūrus, atrodo nauja ir visą laiką užstringa. Pas mus, kur tu benueisi į viešbutį Kaune, nes esame ne kartą darę ir Eurolygos jaunimo turnyrą, paklausia: ai, sporto renginys? Reiškiasi reikės atskiros salės, reiškiasi tokia mityba bus, reiškiasi reikės papildomai didelių lovų ir jos turi būti be galo. Tokių niuansų yra ir Lietuvoje tą mes mokame daryti.
– Kiek plati bus apgyvendinimo geografija finalo ketverto metu? Kaip manote, kur toliausiai įsikurs žmonės?
– Šiam momentui tolimiausias taškas turbūt yra Vilnius. O kai fanai turės ieškotis viešbučių, „Air BnB“ ir visur kitur, tai daugiausiai Kauno rajone. Normalu, kad Vilnius priims tikrai nemažai, nes susisiekimas tikrai paprastas ar tai traukiniu, ar tai autobusu, ar tai mašina. Be to, gera infrastruktūra, nuostabus miestas, tai galvoju, kad kas negaus Kaune, tai pradžioje bus Kauno rajonas, o tada – Vilnius.
– Palieskime kitą temą – Eurolygos ir FIBA ginčą. Kada galima tikėtis teigiamų postūmių. Kas pirmas turėtų dėti žingsnį atgal?
– Nemanau, kad kažkas turi nusileisti ar atsitraukti. Čia yra apie tai, ką tu statai pirmiau. Jei mes norime parodyti, kad kažkas iš mūsų yra stipresnis, tai ta kova niekur nenuves.
Jeigu mes statome, kad krepšinis ir fanas yra svarbiausia, tai abi pusės turi suprasti, kad kažką turi aukoti ir eiti vardan bendro tikslo. Jeigu mums svarbu, kad sportininkai būtų sveiki, jeigu mus svarbu, kaip ne kartą sakėme, kad produktas žiūrovui būtų pats geriausias.
Taip, be NBA. Tačiau net ir su NBA turėtų būti. Mano manymu, jei tai yra šalies rinktinė, tai treneris Jonas Kazlauskas yra seniai sakęs, jog turi žaisti geriausi žaidėjai. Negali būti, jog žaidžia Lietuvos rinktinė, išskyrus Valančiūną ir Sabonį, išskyrus visus Eurolygos žaidėjus.
FIBA turi šitą suprasti ir įsivardinti, kad jeigu tu ir sakai „rinktinė“, jeigu ir ateina tie fanai – produktas yra ne tas pats. Tada jau krepšinis kenčia, fanai kenčia ir šitą reikia pripažinti, o ne slėptis po skaičiais ir sakyti, kad žiauriai gerai perka bilietus.
Faktas, kad jeigu Lietuva, kaip krepšinio šalis, nuvažiuoja į ne krepšinio šalį, tai bus parduoti bilietai. Tačiau ne čia esmė, kad bilietai parduoti, o pats produktas ir rinktinės prekės ženklas nebūtų naikinamas. Mano galva, jis dabar yra naikinamas, nes nežaidžia geriausi žaidėjai.
Tačiau grįžtant prie to, kas turi žengti pirmus žingsnius, tai čia nėra pirmumo. Mes turime sėsti prie stalo ir sakyti, kad mums yra svarbu, jog būtų produktas, rinktinės, klubai, geriausias dalykas apsaugant sportininkus ir kad fanams viskas būtų aišku. Ir tada jau sėdame ir braižome kas ir ką gali pakeisti, kas gali nusileisti ir kaip mums išlaikyti taip, kad sportas eitų į priekį.
Šioje kovoje laimi visi kiti sportai, kur nėra tokios konkurencijos. Laimi rankinis, tinklinis, futbolas ir visos kitos sporto šakos tik trina rankomis, kai mes tarpusavyje kovojame.
– Ar apskritai įmanoma, kad Europoje egzistuotų ir Eurolyga, ir FIBA?
– Viskas įmanoma. FIBA vis tiek bus. Tačiau turime atsiskirti kas ir ką daro geriausiai. Netikiu tais universaliais, kad viską vieni gali daryti. Ne, vienur vieni stipresni, kitur kiti stipresni. Nematau kažkokių dalykų, kad negalėtų tarpusavyje egzistuoti abi pusės.
Visą laiką yra kompromisai, visą laiką yra sprendimai. Tik tai turi susidėlioti prioritetus. Aišku, kažkas kažką turi paaukoti ir nusileisti. Tačiau tai neturi būti atėjimas jėga ir sakymas, kad jūs turite nusileisti. Tokioje kovoje niekas nelaimės. Tačiau jei kartu kažką paleidžiame ir kažką gauname, tai tada tik tokiai kovai ar bendradarbiavimui matau šansą išsaugoti ir auginti krepšinį.
– Vilniaus „Rytas“ iškeitė Eurolygos vėliavą į FIBA Čempionų lygos, yra buvę kalbų, jog Atėnų „Panathinaikos“ taip pat viliojami. Ar Kauno „Žalgiris“ buvo sulaukęs pasiūlymo?
– Tiesiogiai mes negavome. Daugiau iš kalbų, plepalų. Ir spaudoje lyg tai kažkur buvome minėjami. Tačiau tiesioginio kontakto iš FIBA ir siūlymo niekada nebuvo.
– Europos taurė vis nyksta, dar pernai ten žaidė „Valencia“, „Partizan“, „Virtus“, bet šiemet pajėgumas ženkliai krito. Koks yra šios lygos likimas? Galbūt ji apskritai išnyks?
– Nemanau. Kai Eurolygos pusėje sėdžiu, tai su kitais akiniais esu (juokiasi).
Manau, kad taip, šiemet yra sudėtingiau, nes nėra rusų komandų. Tas turėjo pasijausti, nes grietinėlė pastiprino Eurolygą. Tačiau nemanau, kad Europos taurės laukia blogas likimas.
Lyga yra ir tai yra vienintelis, pagrindinis langas į Eurolygą. Manau, kad čia tik laiko klausimas, kada vėl tos jėgos susireguliuos ir lyga stiprės.
– Jei Rusija sustabdytų karą Ukrainoje, ar būtų svarstomas jų komandų sugrąžinimas į Eurolygą?
– Aš manau, kad anksčiau ar vėliau prie šio klausimo reikės grįžti. Tačiau nematau, kad tai galėtų įvykti artimiausius kelerius metus.
Visi tikimės taikos, visi tikimės, kad mentalitetas pasikeis ir po to, kai viskas stabilizuosis ir kalbėsime tais pačiais terminais, kad „karas“, o ne „karinė operacija“, tai anksčiau ar vėliau prie to grįšime. Šiam momentui man tai atrodo neįmanoma.
– Maskvos CSKA yra Eurolygos dalininkė, bet turnyre nedalyvauja. Kaip jie žiūri į šią situaciją?
– Jie žiūri iš šono, supranta visą situaciją, o kaip pas juos galvoje – jie turi komentuoti. Tikrai darė žingsnius, bandydami įrodyti, jog esame neteisūs juos šalindami.
Kaip ir visi kiti sportai, normalu, kad jie sėdi savo mentalitete, burbule ir žiūri iš savo pusės. Tačiau bendraujant su CSKA vadovybe, bent jau kalbant vienas ant vieno, tai kalbame tikrai normaliai ir nėra kažkokio nesusikalbėjimo, adekvačiai vertina situaciją.