Trečius metus Vilniaus „Ryto“ vyriausiojo stratego pareigas einantis Giedrius Žibėnas komandą vėl atvedė į LKL finalą. Pasak trenerio, jį ekipa po praeitų metų triumfo pasitinka su kitokiu nusiteikimu.
Ketvirtadienį rungtynių pabaigoje varžovų šturmą atlaikęs „Rytas“ 90:85 nugalėjo Jonavos „CBet“ krepšininkus ir pusfinalio seriją laimėjo „sausu“ rezultatu.
Atkrintamosiose pralaimėjimo dar nepatyrusių vilniečių strategas po pergalės minėjo, kad po triumfo praeitame sezone vien tik pusfinaliu komanda tenkintis nenori.
„Sunku šiandien buvo su koncentracija. Tipinės paskutinės rungtynės, kai varžovas kabinasi, – teigė Žibėnas. – Sunku šiandien ir kaip treneriui man buvo įrodyti, kad šiandien laukia sunkiausios rungtynės. Šiandien buvo daug naivių klaidų gynyboje, bet dienos pabaigoje švenčiame pergalę. Yra didžiulė privilegija būti to dalimi. Seriją laimėjome 3-0, bet nesame laimingi. Prieš dvejus metus laimėjome tokiu pačiu rezultatu ir šventėme, dabar to tikrai nedarysime. Nenorime tuo apsiriboti. Ketiname stengtis toliau kažką pasiekti.
Turiu pasakyti, kad nuo pat KMT pusfinalio naudojame motyvaciją. Ji labai padėjo, ypač šiame pusfinalyje, ypač prieš šį varžovą. Turiu ir jiems atiduoti pagarbą, nes tikrai kovėsi iki galo, sumetė daug sunkių metimų. Linkiu jiems sėkmės dėl bronzos. Rytoj žiūrėsime, kas vyksta LKL ir ruošimės finalui.“
– Kokie raktiniai dalykai padėjo perlaužti Jonavą šioje serijoje?
– Raktinės pergalės akcentas buvo gynyba, kuo nepasižymėjome visą sezoną. Atkirtome jų pagrindinius kūrėjus, per kuriuos eina visas žaidimas. Žinojome, ko jie nori iš puolimo, kas su jais vyksta, kai nutrūksta deriniai, iš kur jie susiranda papildomų progų. Galutinis rezultatas rodo, kad pavyko.
– Ar komanda į finalą žengia tam pasiruošusi ir ar nauji žaidėjai jau adaptavosi naujoje komandoje?
– Galime daug šnekėti ir blevyzgoti, kad norime įeiti į formą. Liko 10 dienų, daugiausiai – 2 savaitės. Esame kas esame, žaidžiame kaip žaidžiame. Nesu kažkoks fantazuotojas, kad per kelias dienas pasikeisime ir dar geriau pasiruošime finalui. Žinome savo sezono ydas, pamokas, bet nuo pralaimėjimo Bonos komandai kovo 6 ar 8 dieną neturime nė vieno pralaimėjimo, išskyrus nesėkmę išvykoje prieš „Žalgirį“. Atsirado stabilumas, pagerėjo charakteris žaidėjų, požiūris į varžovus. Kažkiek subrendome, sutvirtėjome kaip komanda.
– Su jumis „Rytas“ dar nepraleido LKL finalo. Jame žaisite trečią kartą iš eilės. Kokia yra to paslaptis?
– Geri žaidėjai ir dar geresnis trenerių štabas. Tikrai neturime palikti nuošalyje ir fantastiškų fanų. Kaip jie mus pasitiko, kaip nešė visose rungtynėse. Atrodo, kad jų energija niekada nesibaigs. Nežinau, ką jie vartoja, bet palinkėčiau tą patį vartoti toliau. Neaišku, kiek „Jeep“ arenoje žaisime rungtynių. Daugiausiai – dvejas. Bet žinome, kad mūsų fanai yra tokie organizuoti, kad turėsime juos ir išvykoje, kad ir kur bežaistume. Atkrintamosiose mes visada jaučiamės tarsi žaisdami namuose.
– Apie finalą kol kas dar turbūt negalvojate, tačiau komandoje šįkart turite tokios patirties jau turinčių žaidėjų. Kaip ta finalo patirtis bus perduodama sezono eigoje prisijungusiems žaidėjams?
– To turbūt reikia labiau klausti žaidėjų, bet manau, kad tiek Margiris Normantas, tiek Gytis Radzevičius daro labai gerą darbą rūbinėje kalbėdami apie tai su žaidėjais. Turim Tomą Lekūną, kuris gal žaidžia mažiau, bet viso sezono metu pakylėja kitus žaidėjas. Jam yra sunku, bet mes su trenerių štabu labai vertiname tai, ką jis daro už aikštelės ribų. Labai didžiuojamės, kad jį turime komandoje. Aišku, ne visada galime žaisti visų 12 žaidėjų, yra kaip yra. Gal neteisinga jo adresu, bet tai yra gera problema turėti visus 12 žaidėjų.
Šiandien jis irgi įėjo gerai. Reikėjo ir pražangų, ir kūno, ir patirties. Labai džiaugiuosi, kad legionierių požiūris irgi yra rimtas. Tai yra ta kombinacija, kuri mus atvedė į finalą. Pernai turėjome problemų tiek su Dzūkija, tiek su „Šiauliais“. Dabar žaidėjai labiau gerbia kitas komandas. Pasikartosiu, kad prie to labai prisidėjo tas KMT pusfinalis.
– Kalbant apie kitą sezoną, minėjote, jog norėtumėte matyti Justiną Gorhamą sudėtyje. Kokius žaidėjus dar norėtumėte matyti ir kiek sudėties planus koreguoja „Wolves“ persikėlimas į Vilnių?
– Pasakysiu paprastai. Pasibaigus kiekvienam sezonui po dviejų dienų su komandos vadovybe važiuojame pakalbėti apie artėjančio sezono sudėtį. Pasibraižome, gražiai susirašome kito sezono planus, bet iš 12 planuojamų žaidėjų pasirašome 3. Tokia yra karti realybė. Galiu pasakyti, kad norisi pasilikti kiek įmanoma daugiau dabartinės sudėties, bet kartais realybė yra kitokia. Tam esame pasiruošę.
– Virginijus Šeškus prieš jus minėjo, kad norėtų dirbti aukštesniame lygyje. Ar jūs jį matote, pavyzdžiui, Čempionų lygoje ar Europos lygoje?
– Gerbiu Virgį. Daug kas kažkur yra neteisingai apie jį pasisakę, kad jis turi mažiau taktikos. Išnagrinėjome juos po kaulelį, žaidėme septynis kartus ir vis susitikdavome su užslėptų niuansų, kaip skirtingai yra išnaudojami žaidėjai. Kaip sakiau po serijos su „Neptūnu“ apie Mindaugą Brazį, Jonavoje irgi kai kurie žaidėjai žaidžia geriau, nei tempia jų lygis. Ne visiems gal šis pusfinalis susiklostė, bet po šio sezono turbūt visi žaidėjai pasikėlė savo vertę ir tik dėl to, kad komandą treniruoja Virgis. Tikrai sutikčiau ir pačiam būtų labai įdomu jį pamatyti kažkur aukščiau.
– Su kuo norėtumėte žaisti finale?
– Tikrai nesirenkame, stebime kas vyksta. Kad ir prieš ką žaistume, norėtume tokių pačių prognozių kaip ir pernai, kad galėtume rūbinėje kažką pakabinti. O spaudimas mums yra visada – ar žaisime prieš „Lietkabelį“, ar prieš „Žalgirį“. Smagu žaisti tuos finalus kiekvienais metais. Su žaidėjais irgi šnekėjome, kad jie nežino, kada kitą kartą žais finale, ar žais laiminčiose komandose. Todėl jie turi tai vertinti ir gerbti.