Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis po pergalės draugiškose rungtynėse prieš Mičigano „Wolverines“ pasirengimo ciklą įvertino pozityviai.
Antroje pusėje aukštesnę pavarą įjungę lietuviai varžovus iš NCAA pranoko 96:84.
Pasiruošimo cikle Kurtinaičio auklėtiniai iškovojo vieną pergalę iš trijų galimų. Ketvirtadienį Lietuvos rinktinė po pratęsimo ir Kristiano Kullamae dūrio 108:110 turėjo pripažinti Estijos nacionalinės komandos pranašumą, o šeštadienį rezervinės komandos krepšininkų papildyta pagrindinė rinktinė 74:88 neprilygo Motiejaus Krivo ir Ugniaus Jaruševičiaus atstovaujamai Arizonos „Wildcats“.
Kitą savaitę Lietuvos nacionalinė komanda pradės kovas FIBA pasaulio čempionato atrankos antrajame etape. Lietuvos rinktinė rugpjūčio 28 d. išvykoje stos į kovą su turkais, o rugpjūčio 31 d. namuose priims bosnius.
Spaudos konferencijoje strategas sakė, jog nesėkmės kontrolinėse rungtynėse atnešė teigiamų dalykų.
„Gal pradėjome vangiai, bet žaidėme, kovojome visas rungtynes, ko ir norėjome iš komandos šiame pasiruošimo cikle. Manyčiau, kad norimą fiziškumo lygį, kuris bus reikalingas prieš turkus, mes pasiekėme, nes sužaidėme ketverias rungtynes. Sužaidėme draugiškas rungtynes prieš rezervinę rinktinę, kuri įveikė Arizonos universitetą.
Labai geros rungtynės buvo su estais, kurias pralaimėjome po pratęsimo. Tokie dalykai grūdina, išmoko kovoti iki galo. Ir šiandien, nors po dviejų kėlinių pralaiminėjome, suradome savyje jėgų, grįžome į rungtynes ir pelnytai laimėjome. Tad pasiruošimą vertinu gerai. Bus matyt, kas bus toliau“, – teigė vyr. treneris.
– Vakar kalbėjote, kad dvi didžiausios rinktinės bėdos buvo kova dėl kamuolių puolime ir gynyba vienas prieš vieną. Kaip į šiuos dalykus žvelgiate šiandien?
– Sakyčiau, kad pirma ir antra rungtynių pusės buvo skirtingos. Trečiajame ir ketvirtajame kėlinyje susitvarkėme, gynyba tikrai buvo nebloga. Pagrindinės bėdos: padarėme 20 klaidų, leidome nusiimti daug kamuolių, nusileidome fiziškumu, nesvarbu, kad amerikiečiai yra jaunesni ir fiziškai tvirti. Manau, kad tokio pobūdžio rungtynės mums davė daug.
Jūs minėjote, kad čia nėra lenkai ar čekai, o amerikiečiai, tačiau prieš tokius greitus, fiziškus varžovus reikia sugebėti žaisti. Šitos rungtynės mums davė daug. Vakar mums reikėjo pamiksuoti sudėtį – duoti pažaisti (Kristupui) Žemaičiui, (Augustui) Marčiulioniui, jie sužaidė daug laiko. Manau, kad, nepaisant nuovargio, jie šiandien žaidė puikiai.
Draugiškų rungtynių perdėti nenorėčiau – jos ir yra draugiškos, kad pasitaisytum klaidas, matytum, ties kuo reikia padirbėti. Jūs kartais grubiai vertinate: „O, pralaimėjo.“ Taip, bet draugiškos rungtynės yra tam, kad tobulėtume. Nežinau, kaip bus toliau, bet šitas pasiruošimo etapas mums davė nemažai.
– Šioms rungtynėms neregistravote Lauryno Beliausko ir Karolio Lukošiūno. Ar tai yra žaidėjai, kurie nevyks į Turkiją?
– Ne. Mes turime 14 žmonių, jie vyks į Turkiją. Nenoriu sakyti, kad čia jau yra galutinis sąrašas. Jiems vakar davėme daugiau pažaisti, šiandien nusprendėme taip. Sprendimas, matyt, buvo ne toks ir blogas, jeigu laimėjome.
– Ar nemanot, kad neregistruoant Beliausko ir Lukošiūno atsiranda tritaškių metikų stoka?
– Jeigu pastebėjote, tai mes turime didesnę problemą gynyboje, nes vakar pirmoje pusėje praleidome apie 54 taškus, šiandien – 56. Manau, kad čia yra pagrindinė problema. Mesti gali kiekvienas, bet reikia įmesti. Šiandien statėme ant tokių žaidėjų, kurie geriau ginasi neapsirikome.
– Kokie dabar esminiai uždaviniai iki mačo su Turkija?
– Kadangi dalis mūsų žaidė labai daug, gavo didelį krūvį, rytoj padarysime laisvą dieną. Poryt rinksimės, žiūrėsime, ką reikia pataisyti, kas gerai, kas blogai. Turime dar porą treniruočių ir dabar konkrečiai ruošimės turkams: ką jie žaidžia, kaip puola, kaip ginasi. Vaizdo medžiagą mes turime.
– Ketvirtadienį Kaune rungtynes gyvai stebėjo 3,5 tūkst. žmonių, šiandien Vilniuje – 2 tūkst. žmonių. Jūsų, kaip trenerio, neliūdina tuščios tribūnos?
– Ką aš galiu pasakyti? Tiesiog žinau, kad Kaune žmonės mato daug krepšinio, turi Eurolygą, kuri jiems gal yra svarbiau. Lietuvoje pastebėjau tokias tendencijas, kad žaidžiant Klaipėdoje žiūrovų bus pilna, Kėdainiuose – pilna, Panevėžyje būtų daug, nes didieji miestai prisisotinę klubinio krepšinio. Kas norėjo, tas atėjo pažiūrėti, sirgo puikiai, girdėjosi. Mes laimėjome, jie išėjo patenkinti. Nematau jokių problemų.