Geriausia Lietuvos šokių ant ledo pora neseniai pasiekė pergalę už ledo arenos ribų. Po dviejų nesėkmingų prašymų Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda galiausiai išimties tvarka suteikė Allison Reed Lietuvos pilietybę.
Tai Saulius Ambrulevičiui ir partnerei suteiktų galimybę atstovauti Lietuvai žiemos olimpinėse žaidynėse, jeigu pavyktų įveikti atrankos barjerą. LRT laidoje „Atviras derinys“ Lietuvos čiuožėjas pabrėžė, jog sėkmingas pasirodymas kitų metų kovą vyksiančiame pasaulio čempionate atvertų Lietuvai šansą 2026 metų Milano-Kortinos olimpinėse žaidynėse turėti dvi šokių ant ledo poras.
„Treji metai iš eilės mes esame pasaulio geriausiųjų dešimtuke. Kad į olimpines žaidynes atsirinktų šalis, reikia būti tarp 19 geriausių porų pasaulio čempionate, kuris vyksta kaip pirma olimpinė atranka. Tada vyksta papildoma olimpinė atranka, kurioje išdalinamos papildomai keturios dar vietos šalims. Jeigu viskas tvarkoje, pasaulio čempionatas vyksta, mes sudalyvaujame ir liekame pirmajame dešimtuke, mes ne tik kelialapį paimame sau, bet ir antra vieta laimima šaliai. Tai galėtų važiuoti dvi šokių ant ledo poros, kas būtų istorinis įvykis visai šaliai“, – aiškino Ambrulevičius.
Reed jau yra dalyvavusi žiemos olimpiadoje 2010 metais, kai su Otaru Japaridze atstovavo Sakartvelui. Tuo metu 32-ejų Ambrulevičiui tai būtų debiutas. Nors čiuožėjas vienu metu jau buvo nusprendęs baigti karjerą bei svarstė rinktis trenerio kelią, jis galiausiai džiaugiasi, jog sugrįžo ant ledo.
„Tinkamai parinkti momentai gali padaryti didelę įtaką žmogui net ir visą gyvenimą. Aš atsimenu, sakiau, kad niekados nebūsiu šokiuose ant ledo, o dabar galvoju, kad visai geriau būtų buvę anksčiau pradėti.
Aš jau buvau metęs sportą visiškai, bet tuo metu buvo atvažiavus viena teisėja, choreografė, kuri pasiūlė pabandyti šokius ant ledo. Gavosi proga, kad tiesiog suderino, kad atvažiuočiau į Ameriką, pas trenerius tiesiog pasibandyti. Aš visada norėjau pabandyti čiuožti Amerikoje ne dėl to, kad išmokti kažko kaip sportininkui, bet kaip treneriui. Tuo metu baigiau treniravimo studijas universitete ir buvau labai motyvuotas tiesiog treniruoti. Kaip sportininkas žinau, kad trūko treniravimo žinių iš kitų žmonių. Sakiau, jeigu treneris būsiu, norėčiau, kad būčiau kitoks, kad galėčiau padėti auginti kitas kartas visai kitaip. Buvo vienas didžiulis šansas išvažiuoti ir dirbti su žmonėmis, kurie kelias olimpines žaidynes iš eilės buvo ant pjedestalo. Pamačiau, kad man visai smagu šokti ant ledo.
Po trijų pirmų mėnesių jau važiavau į varžybas Taline, kur vyko atranka į Europos čempionatą. Dabar pasižiūri atgal atrodžiau tragiškai, bet mane paėmė azartas. Aš matau, kad žmonės šoka ant ledo daug metų ir aš varžausi su jais dabar, ir nėra didelio skirtumo. Jeigu per tris mėnesius tiek padariau, pažiūrėsiu, ką daugiau galiu padaryt, ir atsirado maksimalizmas. Po dar dviejų mėnesių išvažiavome į Europos čempionatą ir jame aplenkiau beveik visas poras, su kuriomis varžėmės Estijoje.“