Pastarosiomis dienomis laisvuoju agentu tapęs Gytis Radzevičius davė suprasti, kad turi pasirinkęs kitą karjeros stotelę bei apžvelgė Kasparo Jakučionio ir Mato Buzelio debiutus Lietuvos rinktinėje.
Po pralaimėtų draugiškų rungtynių ukrainiečiams (92:96) Eurolygoje šiame sezone debiutavęs Radzevičius kalbėjo, kad iki geresnio komandos žaidimo dar trūksta laiko, džiaugėsi NBA lietuvių prisijungimu prie rinktinės bei ragino palaukti oficialių žinių dėl jo būsimo klubo.
„Visų pirma, tai visada norisi laimėti. Nesvarbu, ar tai draugiškos rungtynės, ar oficialios. Braižas dėl naujų žmonių kažkiek keičiasi ir reikia laiko. Susirinkome prieš nepilną savaitę ir kol kas nejaučiame vienas kito. Dar reikia padirbėti ir gerai, kad čia buvo draugiškos rungtynės. Nėra lengva, vieniems sezonas anksčiau baigėsi, kitiems – vėliau. Turime dar laiko ir turime daryti viską, kad oficialiose rungtynėse būtume geroje formoje“, – po mačo kalbėjo Radzevičius.
– Kokį įspūdį paliko jaunasis Kasparas Jakučionis?
– Gerą įspūdį, nelabai esu matęs jo žaidžiančio. Nustebino iš geros pusės. Nors ir jaunas, bet gerai vadovauja komandai. Pats gali užtikrintai užsibaigti, yra didelis kaip įžaidėjas. Džiugu, kad toks yra rinktinėje ir jo laukia šviesi ateitis.
– Kokį pirminį įspūdi paliko Matas Buzelis?
– Įspūdžiai tik patys geriausi. Galiu tik pritarti Normantui. Tokių duomenų, ūgis kaip centro, o gali žaisti kaip pirmas. Mums neįprasta matyti. Dar labai jaunas žaidėjas ir jo laukia labai šviesi ateitis. Daug jau to krepšinio esu matęs, bet Matas treniruotėse sugebėjo nustebinti. Tie judesiai, ta amerikietiška mokykla. Labai smagu, kad jis yra rinktinėje.
– Ar jaučiasi kažkokie kultūriniai skirtumai?
– Kažkiek jaučiasi. Tai yra natūralu, nes Matas yra užaugęs Amerikoje. Abu super vyrukai, bendraujantys. Matui kiek sunkiau su lietuvių kalba, bet jis stengiasi, nėra, kad kažkuo išsiskirtų. Visi draugiški, visi siekiam vieno tikslo ir esam kaip šeima.
– Kaip tas leituviškas sirgalių palaikymas?
– Smagu vėl girdėti lietuviškas skanduotes. Pusę metų to negirdėjau. Visada tas prie širdies. Smagu sugrįžti ir kažkiek pažaisti Lietuvoje.
– Gal jau traukia namo?
– Žiūrėsime. Dar oficialumų nėra, tai negaliu atskleisti. Reikia dar kažkiek palaukti.