Geriausio Lietuvoje dirbančio trenerio rinkimuose Vladimirą Čeburiną pernai aplenkęs Andrius Skerla savo pranašumą sekmadienį įrodė ir aikštėje – jo vadovaujama Kauno rajono „Hegelmann“ patiesė žalgiriečius ir jiems pirmojo rato finiše tapo nebepavejama.
Sekmadienį „Hegelmann“ svečius iš Vilniaus patiesė 2:1. „Žalgiris“ 77-ą minutę turėjo idealią progą lyginti rezultatą, tačiau Ovidijui Verbickui nepavyko realizuoti 11 m baudinio. Paskutinėmis pagrindinio laiko minutėmis dar ir žaidėjo persvarą įgijusi Čeburino komanda sukėlė dar kelis gaisrus prie varžovų vartų, tačiau jie įvarčiu nevirto.
Po šios pergalės „Hegelmann“ susigrąžino vienvaldžių A lygos lyderių statusą, o pats „Žalgiris“ net ir palankiai susiklosčius paskutinėms pirmojo rato rungtynėms prieš kauniečius turės 3 taškų deficitą.
„Čia niekam nebus lengva ir šiandien tai eilinį kartą įrodėme. Turbūt būčiau buvęs pats nelaimingiausias žmogus, jeigu šiandien būtume nelaimėję. Visko galėjo atsitikti, tačiau tokie momentai, kokius turėjome, bet neišnaudojome…
„Žalgiris“ net nebuvo arti tokių momentų. Manau, kad dėl to, jog mes susikūrėme tiek momentų, jie ir neįmušė baudinio“, – kalbėjo Skerla.
– Atrodė, kad buvote kaip reikiant apimtas emocijų, kai „Žalgiris“ neįmušė baudinio.
– Turiu pripažinti, kad antrajame kėlinyje kentėjome, bet tai yra normalu. Kai komanda pralaiminėja, bando daugiau atakuoti, siunčia į priekį daugiau žaidėjų. Reikėjo daug kentėti. Tas baudinys… Kodėl taip džiaugiausi? Tada patikėjau, kad galime išlaikyti pergalę net ir prie tokio spaudimo, nors tas spaudimas buvo tiesiog ilgi kamuoliai į baudos aikštelę. Palinkėčiau sau ir komandai geresnės realizacijos, nes prieš „Žalgirį“ kitą kartą tiek momentų gali ir neturėti.
– Rungtynių pabaigoje Jonathanas Mulderis gavo raudoną kortelę, jūs – geltoną. Ar tai buvo įtampos padarinys?
– 70 minučių buvau gana ramus, bet po to 11 m baudinio ir kelių diskutuotinų epizodų… Tuo metu saugojome rezultatą, turiu tai pripažinti. Po kiekvieno tokio 50-50 sprendimo varžovų naudai tu nervuojiesi, rodai gal kažkiek per daug emocijų. Bet man tos emocijos reikalingos, aš – gana emocionalus treneris. Jeigu neturi emocijų, tau ne vieta futbole. Emocija turi būti ir šiandien aš ją mačiau ir po rungtynių rūbinėje. Man yra svarbu, jog žaidėjai jaustų, kad tai yra neeilinės rungtynės.
– Pirmas ratas užsibaiginėja gana intensyviai. Ko norėtumėte po tokios ilgos savaitės?
– Turėsime kelias laisvas dienas, kurių žaidėjai nusipelnė. Dvi savaites neturėjome laisvadienių. Turėsime pakankamai laiko atsistatyti, susidėlioti ir pasiruošti kitoms rungtynėms.