NBA vadovas Europoje ir Vidurio Rytuose George’as Aivazoglou prabilo apie artėjančio turnyro formatą, didžiųjų Europos miestų įtraukimą, nerealizuotą krepšinio potencialą Senajame žemyne ir derybas su Ispanijos gigantais.
Apie galimą Madrido „Real“ ir „Barcelona“ klubų pasitraukimą iš Eurolygos kalbos aidi jau kurį laiką, o abu Ispanijos grandai nesiryžta pratęsti ilgamečių Eurolygos licencijų.
„Tai yra vienos didžiausių sporto komandų pasaulyje. Jeigu ir ne pačios didžiausios, tai neabejotinai geriausios. NBA yra milžiniškas prekės ženklas, todėl norime bendradarbiauti su kitais didžiausiais ir geriausiais prekiniais ženklais pasaulyje.
Kol kas nieko negaliu pasakyti. Visi planai yra įmanomi, tačiau mes aiškiai deklaruojame norą projektą pradėti su geriausiomis komandomis Europoje ir pasaulyje“, – teigė Aivazoglou.
Pabrėžęs, jog nekantrauja surengti ir NBA komandų susitikimus „Santiago Bernabeu“ stadione, funkcionierius dar kartą pabrėžė, jog Eurolyga šiuo metu neišnaudoja viso turimo finansinio potencialo.
„Europos krepšinis nerealizuoja savo potencialo. Tai yra antras didžiausias sportas žemyne su 270 milijonų gerbėjų. Jis auga greičiau už futbolą, tačiau vietinių lygų ir tarptautinių turnyrų finansinis indėlis į sporto industriją Europoje nesiekia net 0,5 proc. jos pajamų.
Komandos praranda pinigus. Tam yra daug priežasčių. Viena iš jų – didžiųjų Europos miestų neįtraukimas. Aiškiai matome krepšinio potencialą juose, kai ten atvežame NBA komandas.
Jau identifikavome miestus, kurių norime savo projekte, tačiau jie prie projekto prisijungs skirtingais keliais. Vedame derybas su jau egzistuojančiomis komandomis ir futbolo organizacijomis, kurios į savo veiklą nori įtraukti ir krepšinį. Manau, kad taip rasime labai teigiamą balansą“, – kalbėjo Aivazoglou.
Pasak jo, už dvejų metų naujajame turnyre turėtų startuoti 16 komandų – 12 iš jų būtų turnyro dalininkės, o kitos 4 patektų pagal sportinį principą.
„Manome, kad tai yra geriausias būdas pradėti turnyrą. Procesas tebevyksta ir mes esame atviri potencialių partnerių siūlymams. Turime gerus pamatus, o 16 komandų sąrašas per trejus ar ketverius metus gali išsiplėsti“, – teigė Aivazoglou.
Jo teigimu, dialogai su Eurolyga taip pat nesibaigia.
„Toliau diskutuojame. Per pastarąjį pusmetį buvome susitikę du kartus, paskutinis kontaktas vyko Ženevoje prieš mėnesį. Mes tikime, jog mano minėtos idėjos yra geriausios krepšinio plėtrai Europoje. Suprantame ir iš jų kylančias problemas“, – tikino „NBA Europe“ vadovas.
Jis taip pat dalijosi mintimis, kaip ketina didinti krepšinio pajamas Europoje.
„Turime sugrąžinti aistrą pačiuose sporto piramidės pagrinduose. Europoje didžiausias sportas yra futbolas, jis remiasi į stiprią nacionalinių lygų struktūrą. Čia niekas nesako, kad jiems nerūpi „La Liga“ ar „Premier“ lyga ir visas dėmesys yra skiriamas tik Čempionų lygai.
Abi realybės harmoniškai egzistuoja kartu, o ta harmonija leidžia žaidėjams rungtyniauti ir nacionalinėse rinktinėse.
Ketiname orientuotis ne tik į krepšinio, bet ir kitokius fanus. Juos dažnai domina geriausių žaidėjų istorijos, jų ryšiai su sportinių batelių gamintojais, muzika… Tai leidžia pasiekti gerokai platesnę auditoriją, o komercine prasme tai yra labai svarbu, nes atsiveria daugiau vietos reklamai, temų žiniasklaidai.
Šiuo metu Eurolygoje gali žaisti tik 10 proc. Europos komandų, o tai užribyje palieka 80 proc. krepšinio fanų, neturinčių galimybių savo komandas pamatyti stipriausiame turnyre. Turime rasti būtų, kaip pasiekti tuos gerbėjus. NBA tą padaryti sekasi, o tai atsispindi ir pajamose. Vien televizijos teisės yra vertos beveik 80 milijardų dolerių“, – patikino Aivazoglou.