Vilniaus „Rytas“ atsilaikė prieš puikias rungtynes žaidusią Jonavos komandą ir tiesiausiu keliu žengė į „Betsafe-LKL“ pusfinalį.
Po rungtynių sostinės komandos strategas Giedrius Žibėnas gyrė šiandienos varžovus bei daug kalbėjo apie tai, kas yra lyderystė. Treneris kalbėjo apie Marcuso Fosterio motyvaciją gynyboje ir akcentavo namų pranašumo svarbą pusfinalyje.
„Išskirčiau dvi priežastis, kodėl po trijų kėlinukų turėjome tokį minusą. Pirma, reikia pripažinti, kad Jonava šiandien labai gerai žaidė. Kai pas juos visi sužaidžia, jie gali kautis su bet kuria LKL komanda. Tas šiandien ir atsitiko.
Antra priežastis – padarytos klaidelės pasąmonėje. Tas plius 33 kažkur giliai stovėjo, turim tą pripažinti. Ėjom su tokiu mentalitetu, kad kaip nors. Tai taip ir gavosi. Žaidėme daug po vieną tiek puolime, tiek gynyboje. Nestatėme kūno, kur reikėjo statyti. Nedarėme pražangos, kur reikėjo daryti. Bet antroje rungtynių pusėje pavyko persigrupuoti ir grįžti į atkrintamųjų režimą. Čia kiekvienos rungtynės yra visiškai nauja istorija.
Gal net geriau tokios rungtynės su ekstra adrenalino prieš pusfinalius, kur bus pjautynės. Svarbiausia, kad turime namų pranašumą ir sveikus žaidėjus.“
– Kas labiausiai šiandien buvo netikėta?
– Iš varžovų nebuvo nieko netikėto. Mums trukdė pasąmonės dalykėliai, o Jonava tas klaideles išnaudojo kaip pačio aukščiausio lygio varžovas. Ateinančiose rungtynėse varžovai tokias klaideles tikrai vers skaudžiais taškais.
– Ar galima teigti, kad keitimasis dengiamaisiais buvo kertinis momentas?
– Manau, kad taip. Larsoną laikėme už perimetro, siuntėme jį veržtis. Ten buvo daug nesusipratimų, klaidų – tai nėra jo žaidimas. Labai gerą darbą padarė mūsų dideli žaidėjai. Buvo greitesnės rankos ir gynėmės penkiese prieš vieną kamuolį. Neliko tų pavienių veiksmų. Dirbo visa komanda, dėl to ir grįžome į rungtynes ir iškovojome pergalę.
– Tokiose rungtynėse labai svarbi žaidėjų lyderystė, kaip Marcuso Fosterio ketvirtame kėlinuke?
– Lyderystė svarbi ne tik kalbant apie taškus ir žaidimą puolime. Visų pirma – duodant tonusą gynyboje. Lyderystė taip pat ant suolo, kaip mes elgėmės prie minuso. Buvo labai daug pozityvių, gerų veidų, net kai buvo minus 14.
Buvo žaidėjų, kurie ėjo žadinti komandą. Viskas yra apie tai, kaip mes reaguojame į situacijas. Šiandien reagavome gerai, nepanikavome. Taip pat lyderystė yra apie žaidėjus, kurie randa teisingus žodžius rūbinėje prieš rungtynes, vidury rungtynių ir po rungtynių.
– Marcusas Fosteris atrodo gyvena tais lemiamais metimais. Kalbėjote su juo apie tai ar čia jo paties iniciatyva?
– Norime žaisti protingą krepšinį. Marcusas turi tą talentą, bet įmesti taškus gali ne tik jis. Aišku, lemiamais momentais jis dažnai turės kamuolį. Marcusas visada žais gerai, kai pradės nuo gynybos. Tą su amžiumi jis vis dažniau ir dažniau supranta.
Tą lengva pamatyti iš jo veido kalbos, kada jis ginsis, o kada ne. Kai tu atiduodi save gynyboje, visada grąža būna puolime. Tave ir komandos draugai dažniau suranda. Ir treneris gal kokį ekstra derinį duos, kai esi atsidavęs gynyboje. Toks Marcusas šioje serijoje buvo. Tokių visų žaidėjų mums reikės sekančiose serijose.
– Ko labiau norėtumėte pusfinalyje?
– Pasakysiu paprastai – šito mes negalime kontroliuoti. Svarbiausia, kad turime namų aikštelės pranašumo ir būrį fanų, kurie nori su mumis eiti iki galo. Tas užnugaris yra svarbiausia, o kaip bus, taip bus.