Jau šiąnakt kovą dėl kelialapio į olimpines žaidynes su Lietuvos rinktine pradėsiantis Donatas Motiejūnas prabilo apie pasiruošimą, naują Jono Valančiūno klubą ir rinktinės žaidimą per Domantą Sabonį.
Šiąnakt, 03:30 val. Lietuvos laiku, Kazio Maksvyčio vadovaujami lietuviai pirmajame atrankos turnyro mače susitiks su Meksikos krepšininkais, kuriuos abu kartus nugalėjo nesunkiai.
„Pasiruošimas labai trumpas, bet manau, kad išspaudėme maksimumą, – teigė Motiejūnas. – Tos draugiškos rungtynės su Puerto Riku labai daug davė. Manau, kad iš savo pusės pasiruošiau maksimaliai, o dabar liko svarbiausias etapas link svajonės.
Rytojus – važybų diena. Susikaupimas bus visai kitoks.“
– Meksikos rinktinėje nebus dviejų lyderių gynėjų grandyje. Ar tai kažkiek keičia pasiruošimą?
– Visi varžovai yra labai pavojingi ir nėra jokių kalbų. Žinome, kas yra ant stalo. Kažkokio nenusiteikimo negali būti, nes visi mačai bus kaip finalas. Į kiekvieną dieną turime žengti su tokia pačia energija, jeigu ne dar didesne. Visi žinome, kokia yra vieno pralaimėjimo kaina.
– Jonas Valančiūnas sudarė sutartį su Vašingtono „Wizards“. Kaip vertinate naują Jono karjeros stotelę?
– Džiaugiuosi už Joną. Manau, kad jis priėmė geriausią sprendimą savo šeimai. Galima tik pasidžiaugti, kad pasirašė garantuotą trejų metų kontraktą.
– Buvo kalbų ir apie potencialų Valančiūno prisijungimą prie „Lakers“. Kur labiausiai norėjote matyti Joną?
– Joną norėjau pamatyti kažkurioje komandoje, kuri kovotų dėl titulo. Iš sportinės pusės norėjau ir tikėjausi to. Bet neaišku, ką surinks Vašingtonas. Galbūt pasirašys dar kelis gerus žaidėjus, bus ambicinga komanda ir kovos dėl titulo. Norėčiau, kad Jonas ir Domas laimėtų bent po vieną NBA titulą ir atvežtų jį parodyti ir mums.
– Kiek dar liko laiko iki „Monaco“ sprendimo dėl jūsų išlaikymo?
– Manau, kad per artėjančias dienas viskas išsispręs. Bet, kaip ir minėjau, tai yra mano agentų darbas. Man tai yra antraeilis dalykas. Visa mano kocentracija yra čia. Jei kažkur blaškysimės ir neateisime 100 proc. pasiruošę, rezultatas gali būti tragiškas ne tik mums, bet ir visai šaliai. Suprantame, kas yra ant stalo. Visi varžovai yra pavojingi ir pajėgūs. Jeigu kažkas neatvažiavo, tai nereiškia, kad varžovai susilpnėjo. Atvažiuoja kiti, dar labiau ištroškę ir norintys parodyti save. Nieko negalime nuvertinti.
– Lietuvos rinktinės žaidimas daugiausiai vyks per Domantą Sabonį. Kiek jus patį intriguoja tokį žaidimą matyti rinktinėje?
– Treniruojuosi kartu ir viską matau (šypsosi). Krepšinis bus įdomus, daug kamuolio judėjimo. Domas mėgsta žaisti greitai, varytis kamuolį, kurti progas kitiems, atakuoti. Manau, kad pro jį suksis nemažai derinių. Jis nėra savanaudiškas žaidėjas, kuris žiūrėtų tik į taškus. Jis ieško ir komandos draugų, todėl labai daug priklausys ir nuo mūsų užtvarų, prakirtimų. Jeigu bus stiprūs ir išlaukti įkirtimai, daug žaidėjų turėtų būti laisvų, o Domantas juos tikrai suras.
– Ar sunku buvo susižaisti per šitas dvi savaites?
– Sunku, esame iš skirtingų klubų, kuriuose turime savo ambicijų. Bet atvažiavus į rinktinę tas ambicijas reikia padėti į šoną ir atsiminti, kad čia esame dėl vieno tikslo. Čia turi būto aukojamąsi ir žaidžiama dėl komandos?
– Ar nebus chaoso aikštėje, kai žaidimas priklausys nuo centro kamuolio varymosi ir kitų paieškų?
– Nesakyčiau, kad tai yra chaosas. Tiesiog gal tai mums seniai matytas žaidimo stilius. Su Arvydu Saboniu daugiau žaisdavome per centrą. Tai ne chaosas, o tiesiog šiek tiek kitoks žaidimas. Pamatysime, kaip bus, bet man visai patinka.