Pirmąkart geriausiu Lietuvos metų futbolininku išrinktas Justas Lasickas prabilo apie brandos metus, padalintus patarimus į Slovėniją taip pat persikėlusiam Pijui Širviui ir kontraktą su Liublianos „Olimpia“.
Pirmadienį vykusioje „TOPsport“ Lietuvos futbolo apdovanojimų ceremonijoje Lasickas aplenkė Gvidą Gineitį ir Pijų Širvį bei buvo išrinktas geriausiu šalies futbolininku.
Praeiti metai 26-erių futbolininkui tapo tikrai įsimintinais. Po dvejų metų pertraukos pergalę oficialiose rungtynėse (prieš Bulgariją) nuskynusioje Lietuvos futbolo rinktinėje Lasickas yra viena iš svarbiausių figūrų, o klubiniame futbole išgyveno dviprasmiškus metus.
Nors su Liublianos „Olimpia“ tapo Slovėnijos taurės čempionu bei finale pelnė įvartį, naujojo sezono pradžioje Lasickas dažnai neatsidurdavo trenerio schemose, tačiau įvykus strategų rokiruotei lietuvis vėl tapo svarbia „Olimpia“ ekipos dalimi, o klubas už tai atsidėkojo pasiūlyta nauja sutartimi iki 2026 m. vasaros.
„Nežinau, pernelyg to nesureikšminu. Maloniau prisiminti visas tas emocijus, nes jeigu jau išrenka, reiškiasi, kad buvo įsimintini metai, įsimintinų rungtynių. Buvo ir gerų, ir blogų momentų, tačiau gerų tikriausiai buvo daugiau. Malonu, kad žmonėm tai įsiminė. Šiandienos nesureikšminu, bet su malonumu prisimenu visus praėjusius metus.“
Vienu įsimintiniausių epizodų geriausias Lietuvos metų futbolininkas įvardijo kovingai atgautą kamuolį ir rezultatyvų perdavimą Fiodorui Černychui, kuris paskutinėm minutėm Dariaus ir Girėno stadione pelnė išlyginamąjį įvartį į Juodkalnijos vartus.
Šis epizodas buvo išrinktas tarp trijų gražiausių metų įvarčių, tačiau gražiausiojo laurus susižėrė prieš „Šiaulius“ smūgiu per save įvartį pelnęs Vilius Armanavičius.
„Galbūt ir taip, – paklaustas, ar sėkmingą epizodą prieš Juodkalniją galima vadinti įsimintiniausiu, atsakė Lasickas. – Parodėme charakterį, nors įsimintinos buvo ir rungtynės su vengrais ir bulgarais. Bet taip, tas epizodas… Sakykite ką norite, bet savam stadione prie savų fanų įvarčiai jaučiasi kitaip. Dėl to ir šypsojausi.
Bet tas rezultatyvus perdavimas gavosi toks juokingas. Buvo blogas pirmas lietimas, per daug atsileidau kamuolį ir jį teko vytis bei bandyti išmušti. Bet, iš kitos pusės, tai parodo, kaip ir minėjau, mūsų charakterį ir vertybes. Buvo labai malonu tai prisiminti.“
– Šiandien ne kartą buvo nuominuoti Gvidas Gineitis, Pijus Širvys. Ar galima sakyti, kad nuo šių metų prasideda savotiška nauja Lietuvos futbolo era?
– Tikrai taip nemanau. Nėra taip, kad ateina nauji metai ir prasideda viena era bei baigiasi kita. Keitimąsis vyksta po truputį, bet tikrai negalima nuvertinti tiek Arvydo, tiek Fiodoro svarbos mūsų komandai. Nežinau, ką čia laikote vyresne karta, nes jau tuoj ir mane turbūt prie jos priskirsite, kai eis atsiimti apdovanojimą Gvidas (Gineitis). Norėčiau, kad dar vertintumėme ir vyresnio amžiaus žaidėjus. Jie yra labai svarbūs rinktinės nariai.
– Su Liublianos „Olimpia“ pratęsėte sutartį iki 2026 m. vasaros, nors šis sezonas buvo nevienareikšmiškas, daugiau žaisti pradėjote tik pasikeitus treneriams. Kaip žiūrite į savo ateitį ten?
– Jau minėjau, kad sutarčių pasirašymai nereiškia, jog visą tą laiką komandoje ir išbūsi. Kartais tai yra būdas išvengti artėjančio konflikto. Man buvo likę paskutiniai šeši mėnesiai ir patys suprantate, kaip viskas būna. Negaliu garantuoti, kad visą laiką išbūsiu Liublianoje, tačiau dabar esu patenkintas situacija, klubo pasirodymais ir rezultatais. Pratęsiau sutartį ir artėjantį pusmetį galiu jaustis ramus. Klube vis tiek yra didelė konkurencija ir reikės kovoti dėl savo vietos. Laukia sunkus pusmetis, bet viskas – priešakyje.
– Ar pasidalinote patarimais į Slovėniją taip pat persikėlusiam Pijui Širviui?
– Taip, šnekėjome. Jis manęs klausė, kokia ten situacija. Ir slovėnams jau teko duoti interviu apie tai. Bet kad ir kokia priešprieša yra tarp „Olimpia“ ir „Mariboro“ komandų, mano ir Pijaus draugystė yra svarbesnė. Man yra daug svarbiau jam padėti kuo galiu ir palinkėti jam sėkmės naujame klube. Tikiuosi, kad jis ten tikrai užsikabins. Kartu kovosime Slovėnijos lygoje ir Lietuvos futbolo fanai dėl to galės tik džiaugtis.
– Edgaras Jankauskas ir Edgaras Stankevičius šiuos jūsų metus pavadino brandos metais. Ar pats jaučiatės kažkiek pasikeitęs kaip futbolininkas?
– Gal ir galima taip sakyti, nes ateina branda tiek gyvenime, tiek futbole. Kai esi jaunas, labai daug visko nori padaryti, įsivaizduoji, kad gali iškišti fantastinius perdavimus, bet su amžiumi ateina toks supratimas, ką iš tikrųjų gali padaryti. Kartais trūksta to jaunatviško maksimalizmo, bet tuo pačiu į žaidimą ateina branda ir daugiau kokybės. Kiekvienais metais jos bandau pridėti ir manau, kad tai gaunasi gana sėkmingai. Manau, kad ateityje bręsiu kaip geras vynas.