Masiulis – apie žaidėjų gandus, konfliktą su „Real“ veteranu ir erzinančias superkompiuterių prognozes

O, Sportas!
Autorius
7 min skaitymo trukmė
Tomas Masiulis (BNS Foto nuotr.)

Kauno „Žalgiris“ į pergalių kelią Eurolygoje sugrįžo namuose parklupdydamas puikią formą demonstravusius Madrido „Real“ krepšininkus, o Tomas Masiulis po dramatiško triumfo džiaugėsi Moseso Wrighto branda bei pakomentavo erzinančias superkompiuterių prognozes ir konfliktą su Sergio Llullu.

Penktadienio vakarą žalgiriečiai po pergalingų Sylvaino Francisco baudos metimų „Real“ parklupdė 87:85 ir nutraukė dviejų iš eilės pralaimėjimų seriją.

Namuose Masiulio kariauna iškovojo jau penktą pergalę paeiliui, o savų fanų palaikymo faktorių po triumfo pabrėžė ir Masiulis.

„Sveikinimai žaidėjams, kurie parodė charakterį ir ištraukė šias rungtynes. Sveikinimai ir mūsų fanams, jų palaikymas jautėsi. Tokiuose mačuose svarbi kiekviena maža detalė, tad ačiū jiems. Manau, kad pirma pusė turėjo patikti visiems krepšinio gerbėjams, nes buvo pelnyta daug taškų. Antroje pusėje komandos padidino fiziškumą gynyboje. Džiaugiuosi, kad pavyko iškovoti pergalę“, – teigė specialistas.

– Koks buvo paskutinės jūsų atakos planas?

– Tokiose situacijose daug neprikombinuosi. Daugmaž buvo idėja atiduoti kamuolį Francisco ir leisti jam kurti. Jeigu varžovai dvigubina, turime savo sistemas, kaip tą kamuolį nusimesti. Bet jis buvo agresyvus, varžovai jau turėjo keturias komandines pražangas. Taip ir planavome, kad jis žaistų agresyviai ir veržtųsi. Džiaugiuosi, kad nemetė tritaškio, o veržėsi link krepšio.

Mano mintis buvo, kad jis pramestų antrą metimą, nes buvo likusios 3,9 sekundės. Bet čia vėlgi… „Real“ dar turėjo minutės pertraukėlę, tad greičiausiai būtų išmetę sunkesnį tritaškį, jeigu būtume prametę antrą baudą. Gavau jau ir iš Stambulo žinutę, kodėl leidome taip jiems mesti. Reikės pamąstyti. Bet Nigelas Williamsas-Gossas irgi manė, kad turime įmesti abi baudas. Bet čia yra penas pamąstymui. Turime nuspręsti, kada norime pramesti antrą baudą.

– Kokių dar žinučių sulaukėte iš Stambulo?

– Sveikinimų su pergale.

– Kiek keitė rungtynių planą dvi greitos Moseso Wrighto pražangos?

– Tokie dalykai visada kažkiek keičia rungtynių planą, bet tikrai smagu už jį, kad jis išliko kantrus. Čia yra labai didelis jo postūmis į priekį ir patirtis. Įtariu, kad sezono pradžioje jis būtų žaidęs kitaip. Dabar jis išlaukia, žino, kad svarbiausia yra tai, kaip žaidi lemiamu momentu. Jo pražangos pakeitė planą, bet žaidė kiti, kurie irgi turi savo privalumų. Pabandėme ir Dustiną Slevą, ir Ąžuolą Tubelį penktoje pozicijoje. Svarbiausia, kad jis buvo kantrus.

– Kai kurie žaidėjai skundėsi Tavareso alkūnėmis, vieni sakė, kad buvo nedrąsu eiti į dvigubinimus…

– Kuris sakė, kad nedrąsu?

– (Žurnalistas) Neįvardinsiu.

– Mes prieš jį esame žaidę nemažai rungtynių. Kadangi jis yra toks didelis, būdamas šalia vis tiek gausi iš jo alkūnių, net jeigu stovėsi per pusę metro. Bet jeigu bijai, tada eik į šoną. Reikia aukotis dėl komandos ir būti drąsiam. Suprantu ir jį, nes tokiam žmogui reikia pasidaryti vietos. Bet mes ir norėjome prie jo spaustis, kad jis mosikuotųsi tomis alkūnėmis. Reikia drąsos, kad rizikuotum statyti veidą prieš tokį žmogų.

– Ar šioje sezono stadijoje dar pavyksta atsiriboti nuo skaičiavimų ir superkompiuterių prognozių?

– Mane labai piktina tos superkompiuterių prognozės. Neskaitau, bet pamatau tas naujienas. Atrodytų, kad tada gal nereikia žaisti, jeigu superkompiuteris paskaičiavo. Turime koncentruotis į save, o ne varžovus. Jeigu pralaiminėsime rungtynes, šansų neturėsime.

– Williamsas-Gossas prieš vieną geriausių gynybų Eurolygoje surinko dvigubą dublį. Ką po šio mačo kalbėjote su juo?

– Turime labai šiltus santykius su juo. Pasikartosiu, kad turėti tokį žaidėją su tokia patirtimi, charakteriu ir požiūriu yra kažkas neįtikėtino. Jis ir visus kitus užveda, bando įtikinti, kad kažką pasiekti galime tik žaisdami kartu. Tas pokalbis toks ir buvo. Tikrai smagu turėti tokį žaidėją.

– Ar netaiklūs baudų metimai – psichologinis dalykas?

– Vien tik psichologija. Ar galvojate, kad žaidėjai specialiai prametinėja baudas? Dėl to ir noriu, kad mus palaikytų visa arena. Jei prameta Laurynas Birutis ar kažkas kitas. Reikia, kad kuo daugiau baudų prametame, tuo garsesnio palaikymo sulaukiame. Man šitas dalykas labai įstrigo Serbijoje, kur žaidėjai po pramestų baudų sulaukia dar didesnio palaikymo. Lengva pasakyti „pataikykite baudas“. Prabėkite tris kartus per areną ir meskite baudas prieš 15 tūkst. žmonių. Sustings rankos.

– Sakėte, kad piktina superkompiuteris, o kaip yra su pranešimais apie žaidėjų susitarimus su kitais klubais?

– Man tai nelabai lenda į galvą. Gal tai aktualiau ofiso žmonėms, kurie yra nauji šiame versle. Aš nieko baisaus nematau. Žaidėjams baigiasi kontraktai, normalu, kad juos kažkas kalbina. Jų ieško geriausi klubai, tad iš kitos pusės yra smagu, kad jų nori. Nekomentuojame gandų, bet jų buvo, yra ir bus. Į tai žiūriu labai paprastai.

– Bet žaidėjų tai nepaveikia?

– Tai ir yra svarbiausia. Kartais būdavo, kad jeigu kažkas jau yra pasirašęs naują sutartį, rodo mažiau pastangų. Bet mes turime labai gerus žmones ir charakterius. Jie supranta, kad dar nieko nebaigėme ir kad galime palikti kažkokią žymę. Nesvarbu, ar jie išeis, ar neišeis, bet turime padaryti savo darbą iki galo. Tikrai matosi, kad jie to nori ir tuo tiki. Ar gausis – kitas klausimas, bet svarbiausia, kad išeitume padarę viską. Ne taip, kaip mače su „Panathinaikos“, kur atrodė, kad varžovai tiesiog norėjo labiau. Šiandien tikrai matėsi, kad labai stipriai norėjome.

– Ketvirtajame kėlinye buvote šiek tiek įžengęs į aikštę, o jus kažkiek stumtelėjo Sergio Llullas. Kieno ten buvo kaltė?

– Emocijos buvo dėl to, kad abu norime laimėti. Tiek aš, tiek jis. Aš kažkiek įžengiau, jis norėjo bėgti į kampą. Mane turi nuvyti teisėjas, o ne jis stumti. Aš jam pasakiau, kad jis negali manęs stumti. Tai yra tiesiog emocijos, dalis žaidimo. Viskas išsisprendė gražiai.

– Greitai išnaudojote abu iššūkius, bet abu jie buvo teisingi. Ar jaučiate iš teisėjų kažkokią nepagarbą „Žalgiriui“?

– Nepagarbos nejaučiu, bet kartais galvoju, kad teisėjai gal net specialiai priverčia paimti tuos iššūkius, kad po to galėtų ramiai dirbti. Tada jie žino, kad trečiajame ir ketvirtajame kėliniuose iššūkių nebeimsi. Bet tokios taisyklės.

Pasidalinti