Kauno „Žalgiris“ Miunchene net 98:70 pervažiavo vietos „Bayern“ ir po trijų turų yra vienintelė komanda Eurolygoje, laimėjusi visus savo žaistus mačus.
Po rungtynių Lietuvos čempionų strategas Tomas Masiulis ragino tikėti savimi, bet likti ant žemės. Sirgaliams dėkojęs treneris kalbėjo apie pasikeitusį Sylvaino Francisco vaidmenį bei būtinybę, kad visi žaidėjai komandoje jaustųsi svarbūs.
„Padarėme viską, ką ir tarėmės prieš rungtynes. Norėjome jiems neduoti taškų greitame puolime, neduoti atkovoti kamuolių puolime. Atkovojo 8, tai nėra jiems geriausias rezultatas. Taip pat Arno gynyba prieš Obstą – verta dėmesio. Puolime tikrai gerai judinome kamuolį ir buvo gerų atakų. Kai pataikai 14 tritaškių, treneriai atrodo labai gudrūs.“
– Kiek tie tritaškiai mačo pradžioje tapo ramsčiu, kai nesisekė užpulti iš po krepšio?
– Tie tritaškiai pridėjo pasitikėjimo, padėjo grįžti į rungtynes, kai buvo įtampa ir jaudulys. Žinoma, kai pataikai – žymiai lengviau žaisti.
– Kas nesisekė tuo metu, kai „Bayern“ bandė grįžti į rungtynes?
– Su rimtom komandom žaidžiam. Krepšinis visada yra atkarpų žaidimas. Svarbiausia tose atkarpose nepasimesti, išlikti savimi ir nepradėti panikuoti. Svarbus momentas buvo, kuomet Edgaras išprovokavo kelias baudas ir taip nuramino situaciją. Bet žinome, kad varžovas yra stiprus, o rungtynės vyksta 40 minučių. Visada bus pakilimų ir nuopuolių, bet turime išlikti kartu iki galo.
Aš visada sakau, kad visi reikalingi ir ateis jų momentas. Rungtynių yra nežmoniškai daug. Sunku yra žaisti prieš varžovus, kurie turi daug ginklų. Aišku, turime pagrindinius lyderius, bet ir jiems reikia pagalvos. Tikime visais ir tai yra tik sezono pradžia. Visi turi jaustis reikalingi ir būti pasiruošę 100 procentų kiekvieną dieną.
– Kiek Francisco yra kitoks nei buvo praėjusį sezoną?
– Negaliu labai daug šnekėti apie praeitą sezoną, Jis gal buvo vienas, neturėjo aplinkui save tokių žaidėjų. Jam didelę įtaką daro Nigelis, kuris jį kažkiek valdo ir jam daugiau mažiau aiškina. Man, kaip treneriui, yra žymiai lengviau treniruoti tokius žmones. Prašome, kad tas kamuolys pastoviai judėtų, varžovams tikrai sunkiau gintis. Ir šiandien buvo, kad visi žaidėjai turėjo tą kamuolį, o paskutinėmis sekundėmis išmetėme laisvą metimą. Tokį krepšinį mes norime žaisti.
– Kiek dabartinis vaizdas yra apgaulingai raminantis?
– Blogiausia, ką mes galime padaryti, tai pagalvoti, kad kažkokie geri esame. Kiekvieną dieną nauja istorija ir naujos rungtynės. Pasidžiaugėme ir einame toliau. Liko dar 35 rungtynės. Dar nieko nelaimėjome. Smagu, kad žaidžiame ir kažkas pavyksta, bet tikrai turime būti pasitikintis savimi, bet nearogantiški. Turime tikėti tuo, ką darome, bet neturime būti pakėlę galvų, kad kažkuo geresni esame. Tada greitai būsime nubausti.
– Kaip skamba faktas, kad esate vienintelė nepralaimėjusi komanda Eurolygoje?
– Trys rungtynės tik. Smagu tikrai. Pats nesitikėjau ir nežinojau, ko tikėtis. Smagu, bet turi vaikščioti ant žemės.
– Kur taiklių metimų paslaptis?
– Visada sakome, kad jei žaidėjai pataiko, tai treneriai labai gudrūs atrodo. Bet mes treniruojamės ir dirbame, kad jeigu susikuri laisvą metimą – turi mesti. Žaidėjai jaučia tą, dalinamės kamuoliu. kelis metimus per rankas pataikėme, bet didesnę dalį susikūrėme. Žaidėjai yra profesionalai, jie dirba, sportuoja, mėto į krepšį. Bet rungtynes mes turime kontroliuoti ne puolimu, o gynyba.
– Kaip smagu matyti tokį komandos palaikymą išvykoje?
– Smagu, džiugu. Penkis metus nebuvau čia ir jau buvau primiršęs. Tiek Monake, tiek čia sirgaliai vis primena tuos gerus laikus. Ačiū jiems visiems.