Lietuvos rinktinės įžaidėjas Augustas Marčiulionis po nesusiklosčiusio kontrolinių rungtynių ciklo starto išskyrė nesėkmės priežastis, nupasakojo paskutinės atakos planą ir paaiškino, kodėl pratęsime buvo patausotas Ąžuolas Tubelis.
Rimo Kurtinaičio auklėtiniai Kaune vykusiame draugiškame mače po pratęsimo 108:110 turėjo pripažinti Estijos pranašumą.
Lietuviai po Kristiano Kullamae taiklaus metimo turėjo maždaug sekundę laiko išlyginti rezultatą arba išplėšti pergalę, tačiau sėkmingos atakos suregzti nepavyko.
Po pralaimėjimo Marčiulionis džiaugėsi rinktinės puolimu, tačiau bedė pirštu į gynybą.
„Nepavyko laimėti, bet tai yra tik pirmos oficialios rungtynės. Galėjome atrodyti geriau, ypač gynyboje. Pirmoje pusėje jiems leidome per daug, jie pataikė kažkiek sunkių, kažkiek laisvų metimų. Antroje pusėje nedavėme gero fiziškumo.
Manau, kad pralaimėjimą lėmė gynyba, nes puolime lyg ir viskas gerai gavosi, ypač žaidžiant per Ąžuolą ir Mareką. Tiesiog dar reikia suprasti, kaip gintis kartu, įsikalti į galvą taisykles“, – teigė Marčiulionis.
– Prastą gynybą lėmė prastas susikalbėjimas ar pastangų trūkumas?
– Ne, pastangų netrūko. Sakyčiau, kad iš kai kurių žaidėjų jų net buvo per daug. Visi laukėme šių rungtynių. Tai yra tik laiko ir susižaidimo klausimas. Geriau įsisavinsim informaciją ir, manau, viskas bus gerai. Dar turime laiko.
– Ką pozityvaus galima pasiimti iš šių rungtynių?
– Puolime viskas buvo neblogai, dalinomės kamuoliu. Ąžuolas žaidė labai gerai, Dominykas (Stenionis) mums irgi yra labai gera paspirtis, nes gali įsiveržti į baudos aikštelę, gerai skirstyti kamuolį. Marekas irgi gerai atrodo. Yra tų pozityvų. Nesinori kalbėti apie individualius žaidėjus, bet puolime tikrai viskas buvo neblogai. Reikia tiesiog susitvarkyti kamuolius ir gynybą.
– Kaip pats šiandien jauteisi aikštelėje?
– Pradžioje sunkiai, po to įsivažiavau. Turėjau ir gerų, ir blogų atkarpų. Pirmos tokios rungtynės. Galėjau geriau, bet kažkiek komandai padėjau. Manau, kad gynyboje tikrai prisidėjau. Bus tik geriau.
– Kokia buvo paskutinė atakos mintis? Atrodė, kad kampe Jogėla prašė kamuolio, bet nusprendėte jį kabinti link krepšio?
– Turėjome derinį. Nesitikėjau, kad kažkas bus laisvas perimetre. Bandžiau galvoti, kaip kažkas galės „lipti“ ant lanko ir įmušti kamuolį. Jogėla sakė, kad buvo laisvas, bet mačiau, kad erdvės turėjo ir Furmanavičius. Perdavimui šiek tiek pritrūko tikslumo. Tai buvo pagrindinė idėja, nes buvo likusios tik 0,8 sek. Turėjome Mato opciją, bet laiko daug nebuvo, tad saugiausias variantas buvo metimas iš po krepšio.
– Ar aiškiai žinote savo rolę rinktinėje?
– Dar turime laiko. Tai dar yra draugiškos rungtynės. Tas pats Ąžuolas būtų žaidęs pratęsime, bet jau reikėjo jį patausoti, išmėginti kitus žaidėjus. Rinktinėje ego turi būti padėtas į šalį. Norėjosi laimėti, bet manau, kad viskas bus gerai.
– Koks jausmas vėl susivienyti su Ąžuolu Tubeliu ir Mareku Blaževičiumi?
– Žinoma, kad smagu. Jie geri draugai. Sportavome ir birželį, ir dabar. Visą laiką palaikome ryšį, kad ir kur žaistume. Smagu su jais būti ir dirbti. Dominykas (Stenionis) taip pat iš jaunimo rinktinių. Gera chebrytė.
– Kokį įspūdį palieka Dominykas Stenionis?
– Perdavimai visą laiką buvo jo stiprioji pusė. Manau, kad drąsiai išėjo, drąsiai žaidė, atkarpomis tikrai padėjo. Mane jis maloniai nustebino. Jis jau prieš Arizoną irgi atrodė gerai. Dominykas bus tikrai gera paspirtis mums.
– Aplink rinktinę yra neramaus emocinio fono. Kaip emocija viduje?
– Tiesiog mes visi – 14 žaidėjų, treneriai – esame kartu, susirinkome čia atlikti savo darbą ir tiek. Rūbinėje atmosfera yra gera, tikrai gera chebrytė susirinko. Tiesiog turime savo tikslą ir neturime ką prarasti. Į Turkiją greičiausiai važiuosime kaip autsaideriai ir tas mentalitetas gal mums bus į naudą. Esame kovingi, norime laimėti ir dar turime šiek tiek laiko.