Pernai paskutinėje Eurolygos vietoje finišavęs Kauno „Žalgiris“ šį sezoną pranoko visus lūkesčius. Į prognozes nesidairęs Lietuvos klubo treneris Kazys Maksvytis teigė, jog jo žaidėjai buvo verti vietos atkrintamosiose.
Penktadienio vakarą „Žalgiris“ 83:80 išvykoje pranoko Miuncheno „Bayern“ komandą ir taip paskutiniame ture įšoko į Eurolygos atkrintamąsias.
„Rezultatas geras. Kokybė buvo bloga, bet laimėjome, patekome į atkrintamąsias, – teigė Maksvytis. – Ne tragiška, bet įtampa davė savo. Niekaip negalėjome įgauti pranašumo, o kai jį gavome gale, iššvaistėme per keliolika sekundžių. Bet manau, kad nusipelnėme atkrintamųjų. Turėjome sunkumų, bet daug stiprių komandų ir garsių vardų palikome sau už nugaros. Einame į kitą etapą.“
Septintą vietą užėmę žalgiriečiai Eurolygos ketvirtfinalyje susitiks su Šarūno Jasikevičiaus vadovaujama „Barcelona“ ekipa, finišavusia antroje pozicijoje. Ketvirtfinalio serija bus žaidžiama iki dviejų pergalių, o pirmos dvejos rungtynės vyks aukštesnę vietą užėmusios komandos mieste.
„Aišku, serija palankesnė stipresnei komandai, – kalbėjo strategas. – Finalo ketverto formatas yra lengvesnis. Bandysime naudotis tais ginklais, kuriuos turime. Tai – gynyba, bandysime įklampinti į kontaktą, nes jo turime nemažai. Tik taip su jais galime laimėti.“
– Kaip pats jautėtės per paskutines 2 minutes.
– Jaučiau nuovargį, stresą. Klaidas darė tiek kapitonas, tiek kiti žaidėjai. Tiesiog reikėjo uždaryti rungtynes, tačiau iš 10 taškų buvo belikęs vienas.
– Ar jūsų rungtynių plane buvo 20 Luko Lekavičiaus taškų?
– Jo nebuvo pirmose rungtynėse prieš „Bayern“. Šįkart galvojome, kad prieš varžovų taikomą gynybą galėsime panaudoti jo agresyvumą. Panaudojom.
– Iš pradžių komandą tempė Rolands Šmits. Kiek tai, jūsų akimis, buvo logiška?
– Rungtynes pradėjome tokiu pačiu penketu, kaip pastarosiose dvikovose. Nenorėjome keisti gero penketo, kuris mums iškovoja pergales. To vadinamojo small-ball. Su Šmitu pavyko išplėsti aikštelę. Išnaudojome jį tiek po krepšiu, tiek prie tritaškio linijos. Kažkiek tai buvo taktiniai dalykai, kažkiek jis gerai įėjo į rungtynes.
– Po pertraukos sumažėjo tritaškių. Ar toks ir buvo planas?
– Visą sezoną akcentuojame, kad nereikia eiti pigiausiu keliu, kad reikia varginti varžovus, turėti gerą išsidėstymą, eiti į vidų, atmesti kamuolį. Kartais iš streso ir nuovargio ieškome pigios duonos. Pirmame kėlinyje atrodė, kad per daug mėtome.
– Ar Isaiah Taylorui kartojasi ta pati trauma?
– Sunku pasakyti, bet kažkas tokio. Jis labai sprogstamas ir dėl to atsiranda problemų. Kiek tiksliai jis negalės žaisti – negaliu pasakyti.
– Neatrodo, kad itin džiaugtumėtės finišavęs 7 vietoje.
– Kaip ir sakiau, trenerio darbas atrodo mazochistinis. Atrodo, kad vis dar blogai arba galėjome geriau. Bet turbūt ateis tas jausmas vėliau, nes už savęs palikome daug didelių vardų. Sezonas buvo sunkus. Geriausias komandos žaidėjas iškrito, jį pakeitęs žaidėjas – irgi su problemomis. Visos komandos turi savo problemų, bet manau, kad mes jų turėjome nemažai ir gana gerai su jomis susitvarkėme. Galiu pasakyti ir iš savo, ir iš žaidėjų pusės, kad atidavėme 100 procentų. Žaidėjai aukojo savo kūnus. Smagu šį sezoną treniruoti ir žaisti su tokia komanda.
– Ar per metus „Žalgiryje“ viršijote savo lūkesčius?
– Kalbant apie praeitų metų rezultatą, sakyčiau, kad turbūt buvo klaida ateiti į klubą. Kalbant apie šį sezoną – viskas tvarkoje. Nemažai visko praėjo per tuos metus. Niekas neatsimena tų trenerių, kurie pradėjo. Atsimena tuos, kurie baigė. Šiemet susikomplektavome gerą, kovingą komandą. Treneriai, manau, taip pat atlieka neblogą darbą. Žaidėjai klauso mūsų ir atiduoda 100 procentų. Tai yra super.
– Prieš sezoną turbūt mažai kas matė jus aštuonete. Kada jūs pajutote, kad ši komanda gali padaryti tai, ko niekas nesitikėjo?
– Apie sezono pradžią pasakysiu šabloninę frazę: gerai žaidėme, bet pralaimėjome. Bet matėme, jog komanda kaunasi. Buvo gerų ženklų, pavyzdžiui, gynybiškai ištrauktos rungtynės namie, kai laimėjome prieš itąlų komandą. Tai parodė, kad mūsų sistema visgi veikia ir veikia aukščiausiame lygyje – Eurolygoje. Tada tikriausiai ir pradėjome tikėti.
– Ar jau sulaukėte žinutės iš Šarūno Jasikevičiaus?
– Dar ne, bet nelabai ir žiūrėjau. Buvo kitų, smagesnių reikalų. Bus įdomu.
– Kokia jūsų paties reakcija į faktą, kad žaisite su „Barca“?
– Na, tiek jie, tiek mes žinome vieni kitus. Persipynę žaidėjai. Bus įdomios rungtynės. Mes būsime autsaideriai. Lauksime žinių dėl Isaiah Tayloro, nes jis vis tiek pagyvina mūsų puolimą. Bet tai nėra svarbiausia. Kausimės su Doviu Giedraičiu ir kitais, tapsime dar labiau gynybinė ir griaunanti komanda. Dar nespėjome pagalvoti, bet miestas smagus, maža, jauki atmosfera, bus daug lietuvių.
– Kaip vakar atrodė tas kitų Eurolygos rungtynių stebėjimas?
– Žiūrėjome visi kartu, nes kaip tik atvažiavome vakar. Pradėjome nuo rungtynių pratęsime ir tada pajautėme, kad turime šansą. Kaip ir sakiau, krepšinis – tikimybių teorija. Paskutiniame ture daug kas sprendėsi. „Olympiakos“ komandai labai reikėjo tos pergalės dėl 1-osios vietos. Žinojome, kad ta pati „Crvena Zvezda“ prie savų žiūrovų lengvai pergalės neatiduos. Galiu pasakyti, kad „Fenerbahče“ demonstravo labai gero lygio krepšinį. Įvyko tai, kas įvyko, o mes iš savo pusės irgi padarėme darbą.
– Ko reikia norint laimėti seriją prieš „Barceloną“?
– Aišku, serija palankesnė stipresnei komandai. Finalo ketverto formatas yra lengvesnis. Bandysime naudotis tais ginklais, kuriuos turime. Tai – gynyba, bandysime įklampinti į kontaktą, nes jo turime nemažai. Tik taip su jais galime laimėti.
– Kaip vertinate „Žalgirio“ fanų sukurtą atmosferą Miunchene?
– Jau nebe pirmą kartą pasikartosiu. Man atrodo, kad tų fanų daugėja. Aš nebuvau praėjusiais metais, bet kiekvienoje arenoje mus pasitinka mažiausiai šimtai fanų. Kartais net ir tūkstančiai. Super jausmas būti tokios didelės komandos dalimi bei jausti tokį fanų užnugarį. Eilinį sykį fanai prie mūsų prisidėjo ir parodė, kiek mes rūpime jiems. Su tokia fanų baze galime eiti toli.
