Lietuvos rinktinės vyriausiasis strategas Kazys Maksvytis prieš startą olimpiniame atrankos turnyre prabilo apie Puerto Rike užklupusius nesklandumus ir Roko Giedraičio apmaudą.
Maksvyčio kariauna paskutinę kovą dėl kelialapio į olimpines žaidynes pradės naktį iš antradienio į trečiadienį, kuomet susitiks su Meksikos krepšininkais. Dar po dienos, iš trečiadienio į ketvirtadienį, mūsiškių lauks Dramblio Kaulo Kranto iššūkis, o atkrintamosiose greičiausiai teks varžytis su Puerto Riko bei Italijos rinktinėmis.
„Gerai, kad atvažiavome šiek tiek anksčiau, – apie stovyklą Puerto Rike kalbėjo Maksvytis. – Kiek girdėjote, turėjome šiokių tokių nesklandumų – dingo mūsų daiktai, daktarų ir personalo įranga. Neturėjome galimybių gerai pasiruošti pirmai treniruotei, bet tiek organizatoriai, tiek mūsų vadovas padirbėjo, kad ji įvyktų.
Kažkiek pakeitė planus ir tai, kad Puerto Rikas pasiūlė sužaisti kontrolines rungtynes. Pasidarėme uždaras rungtynes ir manau, kad gavosi tikrai geriau nei treniruotė, nes treniruotėje kartais būna sunku išgauti tą varžymąsi ir kokybę.
Dabar liko sunkiausios dienos, kai esi pasiruošęs, bet turi laukti, nesudegti. Norėtųsi, kad jau dabar prasidėtų lemiamos rungtynės.“
– Kiek per šią savaitę pasistūmėjo rinktinės žaidimas su Domantu Saboniu?
– Pasistūmėjo, nes ir priprantame vienas prie kito, ir į formą įeidinėjame. Manau, kad būtent tų kelių dienų mums ir trūko kontrolinėse rungtynėse su Slovėnija. Tikiu, kad dabar būsime šiek tiek geresni.
– Kiek esate patenkintas gautomis sąlygomis Puerto Rike?
– Viskas idealu tikriausiai nėra, bet tai ir bus vienas iš iššūkių – susitvarkyti su nedidelėmis smulkmenomis ir vėlavimais, kurių bus. Turime neišleisti kontrolės ir rūpintis tais dalykais, kuriuos galime kontroliuoti. Bet viešbutis geras, gera lokacija, karšta, jeigu kažko nėra – organizatoriai stengiasi pataisyti. Sąlygos neblogos.
– Kiek netikėtos buvo tos draugiškos rungtynės su Puerto Riku?
– Tai buvo rizika ir mums, ir Puerto Rikui, nes nenorėjome atversti savo kortų. Pagal tai, ką pamatėme, Puerto Rikas yra tikrai stipri komanda. Pusfinalyje arba finale su jais tikrai žaisime. Gerai apsvarstėme ir nusprendėme priimti tą iššūkį.
– Grįžtant prie neatvykusių lagaminų, kas ko neteko ir kuo teko dalintis?
– Netekome aprangų, žaidėjai jas gavo po dienos, bet štabo nariai – po dviejų. Teko dalintis ir telefonų įkrovėjais, ir daiktais. Organizatoriai suorganizavo vienkartinius higienos reikmenis ir kažkaip išsisukome. Bet penki štabo nariai savo daiktų neturėjo dvi dienas, tad reikėjo kažkaip išgyventi (šypsosi).
– Aprangos vietoje?
– Taip, aprangos atkeliavo vakar. Buvo dingusi viena aprangų kuprinė, bet skrendant per Atlantą tai nutinka gana dažnai.
– Ar jaučiatės tinkamai pasiruošę atrankos turnyrui?
– Iš savo pusės jaučiamės gerai. Kažkiek neramina, kad reikės žaisti atkrintamųjų rungtynes, bet šiaip esame pasiruošę.
– Kaip sureagavote į Roko Giedraičio išstojimą, kad apie jo patraukimą iš rinktinės nebuvo jokios komunikacijos?
– Suprantu Roką. Treneriui būna labai sunku morališkai, kai reikia atkabinti žaidėjus, su kuriais susigyveni, ypač kai kalbame apie Eurolygos žaidėją. Bet kažką reikėjo atkabinti. Mes netaikome praktikos kviestis tik 12 žaidėjų. Norėjosi visus žaidėjus paimti su savimi, bet reikėjo priimti nemalonų sprendimą.
– Kaip, jūsų nuomone, seksis tvarkytis su favoritų statusu?
– Visi mus mini kaip favoritus. Tai yra ne naujiena. Turime su tuo susitvarkyti. Niekas čia raudono kilimo neišties ir su gėlėmis nelauks.