Pirmadienį pirmą treniruotę su Kauno „Žalgirio“ komanda surengęs italų strategas Andrea Trinchieri pripažino, jog priešakyje – sunkios užduotys.
„Žalgirio“ vyr. stratego poste Trinchieri Kazį Maksvytį oficialiai pakeitė šeštadienį, tačiau į Lietuvą atvyko tik pirmadienį.
Naujojo komandos trenerio priešakyje – sudėtinga Eurolygos sezono gelbėjimo misija. Šiuo metu „Žalgiris“ per 17 turų yra iškovojęs tik 5 pergales, užima 16 vietą ir nuo įkrintamųjų zonoje esančių komandų atsilieka 4 pergalėmis.
„Pirmiausia noriu pasveikinti su naujaisiais metais. Antra, noriu išreikšti palaikymo žodžius Kaziui Maksvyčiui. Manau, kad jis į šią organizaciją atnešė daug vertybių, ir tai jaučiu. Tikiu, kad jam puikiai seksis su Lietuvos rinktine. Linkiu jam didžiausios sėkmės.
Trenerio darbas yra labai sudėtingas. Tai, kas įvyko, galėjo būti neskanu. Gyvenime tai gali nutikti bet kam.
Čia esu tik su vienu tikslu – padėti komandai žaisti geriau ir tobulėti. Esu motyvuotas, nes treniruosiu tokios šalies komandą, kur krepšinis yra pagrindinė religija. Džiaugiuosi, kad vieną dieną savo vaikams galėsiu pasakoti, kad treniravau tokias komandas kaip Belgrado „Partizan“ ir „Žalgrirį“. Šių komandų fanai mums visiems suteikia labai daug motyvacijos.
Žinoma, laiko nenusipirksime. Ką tik turėjau pirmą treniruotę, o jau rytoj laukia pirmas mačas, ketvirtadienį – kitas. Turėsime tobulėti žingsnis po žingsnio. Žaidėjams jau pasakiau, kad už komandos tikslus niekas nėra svarbesnis. Sakydamas „niekas“, turiu omeny ir trenerius, ir žaidėjus. Mūsų vienintelis tikslas – atiduoti viską. Šis klubas dėl savo fanų yra unikalus. Turime žaisti suprasdami, kas stovi už mūsų nugarų.“
– Kaip jaučiatės grįžęs į Eurolygą?
– Nežinau, net negalvojau apie tai. Pastaraisiais mėnesiais dariau daug neplanuotų dalykų, tačiau kai paskambino tokia komanda, pasijaučiau labai motyvuotas. Tikiu, kad su šiais žaidėjais galima daug nuveikti.
– Ar ilgai svarstėte apie prisijungimą prie „Žalgirio“?
– Kelias valandas galbūt.
– Ar aktyviai sekėte „Žalgirio“ pasirodymus pastaruoju metu?
– O kaip jums atrodo? Komentavau rungtynes, mačiau beveik 80 proc. „Žalgirio“ rungtynių. Jeigu kažką praleidau, tai tik dėl to, jog komentavau kitus mačus. Tačiau „Žalgirio“ rungtynių mačiau pakankamai.
– „Žalgiris“ daug mačų šiemet pralaimėjo pabaigose. Su kuo tai susiję?
– Nėra labai džentelmeniška apie tai kalbėti išorės žmogui. Jeigu aš esu čia, vadinasi, kad rezultatai netenkino. Mano darbas labai priklauso nuo aplinkybių. Turėsiu per labai trumpą laiką suprasti, ko reikia šiai komandai, kad ji progresuotų. Šie žaidėjai kovėsi iki galo beveik visuose mačuose, bet kažko vis pritrūkdavo. Bandysime rasti, kas yra tas „kažkas“. Negalima sakyti, kad trūko kažkokios vienos detalės. Tikriausiai trūko daug mažų detalių.
Buvo labai geras Alo Paccino filmas „Any Given Sunday“. Ten sakoma, kad kiekviename centimetre galima kažką padaryti geriau, stipriau. Kai pradėsime tai daryti, rezultatai švieslentėje bus geresni.
– Koks rezultatas jus tenkintų sezono pabaigoje?
– Skaudus klausimas. Dar liko 17 rungtynių, mes bandysime atsitiesti po 6 pralaimėjimų iš eilės. 10, įkrintamųjų, vieta yra ne Marse, o Saturne. Mano darbas yra padėti žaidėjams ir noriu tai daryti. Būtų labai nesąžininga iš mano pusės, jeigu pasakyčiau, kad dabar turime daryti viską kitaip. Kiekvienas mačas yra galimybė. Elgsimės kaip povandeniniai laivai. Panersime ir tada pažiūrėsime, kur iškilsime kovo mėnesį. Jeigu pasiseks, kažką pasieksime. Visus mačus žaisime kaip paskutinius sezone su žinojimu, kad turime patobulėti.
– Minėjote, kad laikas – ne jūsų pusėje. Ar būtumėte norėjęs į „Žalgirį“ atvykti prieš kelias savaites?
– Ne. Turėjau priimti situaciją tokią, kokia yra.
– Visi prieš kelias savaites jau kalbėjo, kad netgi turėjote bilietus į Lietuvą. Kaip visa ta situacija atrodė iš jūsų daržo?
– Nežinau, kaip lietuviškai pasakyti „mėšlas“. Lietuvių kalba – yra labai sudėtinga. Tačiau tie gandai buvo visiška nesąmonė. Naujienos buvo labai klaidingos.
– Ar matytumėte, ką reikėtų keisti „Žalgirio“ sudėtyje?
– Po vienos 80 minučių treniruotės? Būčiau labai blogas treneris. Viena esu išmokęs. Kol nesutikai žaidėjų treniruotėje ir sporto salėje, tiesos žinoti negali. Turi pažiūrėti žaidėjams į akis ir pajausti tai, ką jaučia jie. Ši grupė turi ką parodyti. Man tiesiog reikia rasti būdų atrakinti tą energiją.
– Ar prisidėjote prie sprendimo pratęsti Austino Hollinso bandomąjį laikotarpį dar dviejomis savaitėmis?
– O koks skirtumas, ar tai yra mano, Pauliaus ar didžiojo architekto sprendimas? Būsiu labai tiesmukas. Buvo atėjusi bandomojo laikotarpio pabaiga, o Austinas Hollinsas yra labai geras žaidėjas. Manęs čia dar nebuvo. Kaip aš galiu spręsti apie kažką, ko nežinau. Džiaugiuosi, kad klubas rado operatyvų sprendimą dėl šio žaidėjo. Noriu jį pamatyti iš arčiau. Esu žaidęs prieš jį ir žinau, kad tai yra labai geras žaidėjas. Būtų blogiau, jei neturėčiau galimybės jį pamatyti.
– Ar jums reikės papildomų pajėgų trenerių štabe?
– Nežinau. Dar turėsiu pažiūrėti ir suprasti chemiją, tačiau po pirminių pokalbių ir pasitarimų nusprendėme, kad štabas galėtų nebent didėti. Mūsų laukia daug darbo, juolab kad dar turime jaunų žaidėjų, kuriems reikia papildomo darbo asmeniniam tobulėjimui.
– Kas geriausiai šneka ar supranta itališkai iš žaidėjų ar darbuotojų?
– Tautvydas Sabonis turi talento, nes ilgai gyveno Ispanijoje. Be to, jis puikiai pažįsta vyną (juokiasi).
– Kaune jau esate ne pirmą kartą. Kas jums labiausiai patinka ir kas labiausiai neramina mieste?
– Vienintelis mane kažkiek neraminantis dalykas yra tinkamų parduotuvių paieška, nes man patinka gaminti. Jau turiu kelis gerų restoranų adresus, tad turėčiau išgyventi.
– Esate treniravęs daug šalių. Ar trenerio darbas skirtingose vietose išlieka toks pats?
– Ne, niekada. Aš taip netreniruoju. Pasiimu energijos iš kiekvienos vietos, taip pat bus ir su „Žalgirio“ arena. Turėčiau išspardyti nemažai užpakalių, kad patektume į įkrintamąsias. Tačiau būti šios organizacijos treneriu yra ypatinga. Kad ir ką darau, man reikia motyvacijos, o „Žalgiris“ – didžiulė motyvacija.
– Prieš kelerius metus su Pauliumi Jankūnu turėjote incidentą Kaune. Kaip jį prisimenate ir koks yra jūsų pirmasis įspūdis apie jį kaip apie generalinį direktorių?
– To įvykio nepavadinčiau incidentu. Jis „žudė“ visus mano aukštaūgius, buvo neįtikėtinai fiziškas ir kietas. Ir viskas taip išsirutuliojo. Pauliui jaučiu didelę pagarbą. Jis laimėdavo rungtynes savo asmenybe, patirtimi ir fiziškumu. Aš dievinu tokius žaidėjus. Jie tokie fiziški, kieti, psichologiškai nenugalimi. Šiek tiek pasikibirkščiavome, bet vėliau apie tai tik pasijuokėme. Norisi tikėti, kad jam patiko, jog esu aktyvus ir aistringas, nes visgi esu italas. Bet tai tikrai nebuvo incidentas. Manau, kad Paulius žino, jog jo vaidmuo šiame klube yra ypatingas, ir jis mėgina su tuo susitvarkyti. Abu turime daug atsakomybių, kurios tokiame klube kaip „Žalgiris“ tampa tik dar didesnėmis.
– Šį sezoną Eurolygoje buvo labai daug pokyčių vyr. strategų postuose. Koks yra jūsų požiūris į tai?
– Nesakysiu, kad tai yra tik verslas. Sakyčiau, kad šiame versle nėra pasigailėjimo. Labai gerbiu Kazį kaip trenerį. Žaisti pernai prieš „Žalgirį“ buvo labai sudėtinga. Yra komandų, kurios laimi rungtynes, tačiau yra ir tokių, kurios niekada jų nepralaimi. Atrodė, kad turėjai laimėti tris kartus, kad įveiktum „Žalgirį“, ir prie to stipriai prisidėjo ne tik žaidėjai, bet ir treneriai.
Eurolyga yra pati žiauriausia komandinio sporto vieta, kokią esu matęs. Čia pasigailėjimo nėra. Treneriai patiria ir džiaugsmo treniruodami tokias komandas kaip „Žalgiris“ ar „Partizan“, tačiau kartais tenka susitaikyti ir su šio darbo sunkumais.
– Ką pozityvaus įžvelgėte „Žalgirio“ žaidime žvelgdamas iš šono?
– Žaidėjus pagyriau, kad jie iki galo kovėsi kiekvienose rungtynėse. Nuo čia ir klosime proceso pamatus, būtent tai akcentuosime prieš kiekvieną mačą, kad negalime pasiduoti. Tik tada žiūrėsime, ar turime žaisti agresyviau ar mažiau agresyviau, kaip išpildyti 2 prieš 2 situacijas ir t. t.
Savo darbą visada dalinu į tris dalis: filosofiją, strategiją ir taktiką. Nuo taktikos niekada nepradedu, nes tikiu, kad svarbiau yra ne ką darai, o kaip tai darai. Ši komanda turi geras vertybes ir gerus žaidėjus. Turiu iš to išspausti sultis.
– Ar tai, kad kitas jūsų varžovas bus puikiai pažįstama ALBA, palengvina pasiruošimą?
– Jeigu laimėsime, tada taip. Jeigu pralaimėsime, tada ne. Žinau juos pakankamai gerai, tad tai galbūt kažkiek sutrumpins skautų darbą. Bet tik tiek.