Pergale LKL finalo seriją su Kauno „Žalgiriu“ pradėjęs Kazys Maksvytis teigė nesibaiminantis „Ryto“ arenoje laukiančio triukšmo.
Ketvirtadienį Maksvyčio vadovaujami žalgiriečiai 108:93 namuose parklupdė Vilniaus „Rytą“ ir serijoje iki keturių pergalių išsiveržė į priekį 1-0.
„Manau, kad rungtynes laimėjome geros energijos ir gero puolimo dėka, – kalbėjo Maksvytis. – Finale tinka bet kokia pergalė. Sekančioms rungtynėms reikėtų sustyguoti gynybą, bet su „Rytu“ taip jau gaunasi. Jie žaidžia labai greitą krepšinį, daugiau atakų, todėl rungtynės visada gaunasi rezultatyvesnės. Imame pergalę ir ruošiamės kitai kovai.“
„Žalgiris“ buvo netoli finalo serijos rezultatyvumo rekordo, kurį 2009 metais įmesdamas 110 taškų pasiekė pats.
Maksvytis po pergalės kalbėjo, kad komanda antrosiose rungtynėse turės pasitempti gynyboje, tačiau Vilniuje laukiančio aršaus sutikimo nesibaimina.
„Lyginant Lietuvos krepšinį, ten atmosfera nebloga, bet manau, kad esame žaidę ir triukšmingesnėse arenose prieš „Maccabi“, „Partizan“ ar „Crvena Zvezda“, – teigė Maksvytis. – Viskas daugiau priklauso nuo to, kaip mes žaisime.“
– Lūžis įvyko trečiajame kėlinyje. Kas tai lėmė?
– Gerai puolėme, įmetėme 34 taškus, keletą kartų apsigynėme, buvome agresyvūs, išprovokavome nemažai baudų, turėjome nemažai antrų šansų. Susimetėme metimus iš po krepšio ir iš toli.
– Arnas Butkevičius sužaidė rezultatyviausias rungtynes „Žalgiryje“. Kas tai lėmė?
– Jis serijoje su Kėdainiais gavo nedidelę traumelę, todėl prieš Panevėžį vieneriose rungtynėse net nežaidė, kitose – įsibėgėjo. Paskutinėje dvikovoje jis jau buvo toks, kokį esame įpratę matyti. Arnas turi patirties, jis yra tokių rungtynių žaidėjas. Šiandien mums jo energija ir patirtis labai pravertė.
– Giedrius Žibėnas kalbėjo apie tai, kad finalas „Rytui“ dar neprasidėjo, ypač dėl gynybos ir pralaimėtos kovos po krepšiais. Kiek jūs esate patenkintas savo žaidėjų kovingumu?
– Kovingumas buvo geras. Tai rodo ir puolime atkovoti kamuoliai, ir gera energija. Bet šias rungtynes laimėjome tik puolimo dėka. Gynyba galėtų būti geresnė.
– Taškus pelnė visi žaidėjai, išskyrus Lelevičių. Kiek svarbu tokiose rungtynėse panaudoti visą rotaciją?
– Labai svarbu. Serija bus ilga, kas nors gal traumą gaus, kažkas gal bus blogos formos. Kažkas gaus daugiau pasitikėjimo su tais taškais, o lyderiai galės pailsėti.
– Ar Tylerio Cavanaugh forma įtikina vis labiau?
– Taip. Tiek serijoje su „Lietkabeliu“, tiek šitose rungtynėse jis žaidė gerai.
– Žibėnas yra sakęs, kad motyvacijai rūbinėje kabina žinutes. Ar jūs turite kažkokių triukų didinti žaidėjų motyvacijai?
– Nesinori žaidėjų perkrauti. Taip, dabar yra finalas, bet jau visą sezoną, kokius 80 kartų, sakau, kad čia svarbu, čia svarbu, čia svarbu… Labai sunku tai išlaikyti. Apribojame tą informaciją. Taktika yra svarbu, bet dar svarbiau yra motyvacija ir šviežios galvos.
– Atrodė, kad rungtynes pakeitęs momentas buvo jūsų minutės pertraukėlė trečiojo kėlinio pradžioje, kai „Rytas“ spurtavo 6:0. Kokią žinutę pasiuntėte žaidėjams?
– Abiejose pusėse buvom prastoki: pasyviai puolėme, gynyboje nepadarėme to, ką turėjome, leidome išmesti du tritaškius. Imdamas minutę šiek tiek išsigandau, kad per anksti ją išnaudojau, bet manau, kad tai buvo geras žadintuvas žaidėjams.
– Tomas Dimša šiandien vėl grįžo į įžaidėjo poziciją. Ar toks buvo žaidimo planas, ar tiesiog netenkino Isaiah Tayloro žaidimas?
– Kažkiek bandėme daryti keitimų gynyboje, ten Dimša yra šiek tiek geresnis. Be to, jis gerai įėjo į rungtynes. Kiek atsimenu, prie jo buvo geriausias +/- rodiklis. Todėl jį ir laikėme.
– Gynyboje turbūt daugiausiai problemų turėjote su Marcusu Fosterio. Kas nepavyko jį dengiant?
– Fosteris visada įmes apie 10 taškų, nes atlieka daug metimų. Gavome kelis lengvus prasiveržimus tiek greitame, tiek paprastame puolime. Reikėjo kažkiek daugiau pagalbos, intensyvumo, kai jis buvo su kamuoliu. Svarbu, kad laimėjome.
– Esate ne kartą minėjęs, jog „Žalgiriui“ yra nelengva žaisti prieš nesistemines komandas. Ar „Rytas“ patenka tarp tokių?
– Pažiūrėjus į jų žaidimo tempą ir greitį – tikriausiai taip.
– Rungtynių metu statistikos protokolai buvo „užlūžę“. Ar tai kažkiek keitė jūsų darbą?
– Ne, vadovavomės senais metodais: žiūrėjome ar žaidėjas paraudęs ir nepavargęs, kaip prie jo komanda gerai žaidė. Tik baudas reikėjo skaičiuoti.
– Virginijus Šeškus po pusfinalio serijos sakė, kad Vilniuje buvo žaisti beprotiškai sunku. Kaip ruošiatės tai visiškai kitokiai atmosferai?
– Lyginant Lietuvos krepšinį, ten atmosfera nebloga, bet manau, kad esame žaidę ir triukšmingesnėse arenose prieš „Maccabi“, „Partizan“ ar „Crvena Zvezda“. Viskas daugiau priklauso nuo to, kaip mes žaisime.