Giedrius Žibėnas ir Vilniaus „Rytas“ baigė sezoną FIBA Čempionų lygoje penktuoju kartu taip ir nepralaužę ketvirtfinalio durų. Nors sostinės ekipos strategas akcentavo, jog „Top-16“ etapo grupė buvo itin stipri, nusivylimo jo veide netrūko.
Antradienio vakarą vilniečiai garbingai priešinosi vieniems iš Čempionų lygos favoritų, tačiau galiausia neįvyko nė viena iš dviejų būtinų sąlygų patekti į ketvirtfinalį. „Rytas“ pralaimėjo 82:83 ir nesulaukė Kazio Maksvyčio paslaugos bandant įveikti Stambulo „Galatasaray“.
Lemiamais „Rytui“ tapo du iš eilės pralaimėjimai Turkijoje prieš Manisos BBSK ir Stambulo „Galatasaray“. Viena pergalė šiuose mačuose ir situacija būtų visiškai kita.
„Mūsų kelionė Čempionų lygoje baigėsi. Turėjome labai konkurencingą grupę. Tikiu, kad abi į ketvirtfinalius patekusios komandos žais ir finalo ketverte. Jos to nusipelnė, ypač pažiūrėjus į kitas grupes.
Kalbant apie šiandienos mačą, „Unicaja“ surinko 13 ar 14 taškų mažiau nei vidutiniškai. Apribojome jų gynybą po užtvarų, gerai keitėmės gynyboje, o taškai po antrųjų šansų mūsų neskaudino taip, kaip pirmame mače. Daug kontroliavome, bet to neužteko. Kažkas pamiršo derinį, kažkas perlaikė kamuolį ir Malaga už tai baudė. Net nekalbu apie psichologines klaidas gynyboje. Visi turi būti įsitraukę į planą 100 proc., kad laimėtume tokias rungtynes. Tai mus šiandien ir pražudė“, – teigė Žibėnas.
– Ar pavyko įgyvendinti tikslą aikštę palikti aukštai iškelta galva?
– Manau, kad pavyko. Nėra gėda pralaimėti prieš tokią komandą, juolab kad nepasidavėme būdami solidžiame deficite. Tikrai nėra gėda pralaimėti, skirtingai nei buvo Manisoje, nors pasikartosiu, kad tai nėra prasta komanda. Situacija parodė, kad lemiamos rungtynės buvo dvejos – „Galatasaray“ pergalė prieš Malagą ir mūsų mačas Stambule. Tai ir buvo kertinės rungtynės.
– „Unicaja“ pataikė 12 tritaškių. Kas nesisekė stabdant juos?
– Dvylika pataikytų tritaškių jau yra kažkiek sustabdymas, nes prieš „Real“ jie savaitgalį išsimetė 43 ir pataikė 23. Bet esmė tame, kad jie tuos metimus realizuoja. Pagrindinė problema pirmoje pusėje buvo tai, kad pasyviai keitėmės gynyboje, giliai keitėmės. Carteris mus už tai baudė tritaškiais į veidą. Manau, kad antroje pusėje jau tikrai geriau tvarkėmės. Kaip sakiau, šias rungtynes pralaimėjome dėl perlaikytų kamuolių ir jų taškų po prarastų kamuolių.
– Ar ispanų žaidime kažkas nustebino?
– Visiškai žaidė taip pat, kaip ir visas rungtynes. Rotacijos tos pačios, ilsėjimosi nemačiau. Jie žaidė taip, kaip žaidė Malagoje – savo žaidimą. Rimtos komandos nesirenka rungtynių. Labai tikiuosi, kad „Rytas“ nesirinks mačų LKL, nes tai mus gali stipriai pražudyti.
– Ar dabar dar kažkiek liūdniau dėl tų pralaimėjimų Turkijoje?
– Nežinau, kaip atsakyti. Dėl ko liūdna? Dėl pralaimėjimo liūdna. Iš manęs neišgirsite pasiteisinimų. Jų nėra. Mes per ilgai kūrėme „Ryto“ kultūrą, kad bestume pirštais į žaidėjus, teisėjus ar trenerius. Turime išlikti savimi. Pasiteisinimų neturime. Reiškia, kad nebuvome verti, o Malaga ir „Galatasaray“ už mus buvo vertesni.
– Ar galima sakyti, kad Parkerio Jacksono-Cartwrighto ir Artūro Gudaičio pasirašymai Čempionų lygoje nepasiteisino?
– Nė viena komanda nėra apsaugota nuo traumų. Kas liečia Ąžuolo Tubelio traumą ir Artūro Gudaičio papildymą, rimtas klubas turi reaguoti. Su Parkerio papildymu… Mūsų gynėjai turėjo pasistiebti. To pasekoje pasipildėme ir nemanome, jog tai buvo mūsų klaida.
– Ar teisėjų sprendimas paskutinėje „Unicaja“ atakoje „Rytui“ skirti pražangą neatrodė keistas?
– Nekaltinsime teisėjų jokiais būdais. Paaiškinimas buvo toks, kad tokiam dalykui iššūkio taisyklės netaikomos.
– Kodėl prieš paskutinę „Ryto“ ataką nusprendėte neimti minutės pertraukėlės?
– Dėl to, kad 30 sekundžių yra labai daug. Turėjome pilną ataką ir visus šansus užsibaigti metimu, bet, deja, užsibaigėme prarastu kamuoliu. Nuo to vėl užsimezgė ataka atviroje aikštelėje ir dėl to buvome nubausti. Pikta dėl tos paskutinės atakos. Žinoma, po laiko visi esame treneriai ir galime sakyti kas būtų, jeigu būtų. Kartais tai yra pojūtis, o prie lygaus rezultato vienintelę minutės pertraukėlę nori pasisaugoti pabaigai.
– Ar nekeista, kad tokiais atvejais negalima pasinaudoti trenerio iššūkiu?
– Labai keista, bet mūsų darbas yra išmokti, kada galime prašyti iššūkio ir kada negalime. Net skaičius skiriasi. Čempionų lygoje galima prašyti tik kartą, LKL – du.
– Minėjote, kad „Rytui“ kliuvo stipri grupė. Ar tai kažkiek gali pateisinti nepatekimą į ketvirtfinalį?
– Ir dėl to negalime teisintis. Gavome tokius burtus, kokius gavome. Praėjęs tą sunkesnę grupę gal po to gausi lengvesnį varžovą. Turėjome savo šansą Stambule, bet tas paskutines dvejas minutes nesužaidėme. Dėl to ir nebuvome verti patekti toliau. Tokios komandos kaip „Galatasaray“ ar „Unicaja“ už tai baudžia. Dabar turime ištaisyti tas mažas klaideles, išlikti lemiamais momentais kartu. Tada galime kautis prieš bet ką.
– Ar mačo metu stebėjote rungtynių tarp BBSK ir „Galatasaray“ rezultatą?
– Ne, po rungtynių pažiūrėjau. Rungtynių metu viskas vyko tvarkingai, taip, kaip ir tarėmės treniruotėje. Svarbiausia mums buvo tik šios rungtynės. Turėjome ignoruoti šauksmus, pranešimus, kažkieno pasakymus. Turėjome kontroliuoti tai, ką galėjome kontroliuoti. Šiandien labai norėjome viską užbaigti gražesne nata, kad ir kaip viskas baigtųsi po to.
– Ar „Ryto“ sudėtyje dar gali įvykti permainų?
– Tai nėra sezono finišas. Reikia, kad Ąžuolas grįžtų, žiūrėti rotacijas, kas nusipelnė žaisti ir kas nenusipelnė. Dabar reikia laimėti rungtynes Šiauliuose, o visa kita yra ilgi trys mėnesiai, per kuriuos nutiks visko daug. Manau, kad turime dvylika žaidėjų, dar du jaunus, kurie įsitrauks į LKL rungtynes. Kažką parotuosime, pailsinsime. Turime rasti geriausias rotacijas ir tuos žaidėjus, kurie yra geriausiai pasiruošę ir kūnais, ir taktiškai, ir psichologiškai.
– Kaip įvertintumėte Gudaičio pasirodymus Čempionų lygoje?
– Šiandien buvo kelios klaidos puolime ir gynyboje. Mes minimalizuojame derinių skaičių ir juos paprasčiausiai reikia žinoti.
– Kodėl nusprendėte išnuomoti Oskarą Pleikį Jonavos ekipai?
– Kaip penktas didelis, jis yra per geras žaidėjas. Kaip pagrindiniam jam irgi šiek tiek trūksta. Jis dar yra pakankamai jaunas. Labai norėjosi, kad jis žaistų. Buvo kelios situacijos, kad jis galėjo sulaukti minučių, bet susirgo, kartais ir mes, treneriai, neradome jam vietos, nors galėjome. Džiaugiamės, kad jis rado komandą ir debiutavo sėkmingai – su pergale ir geru pasirodymu. Smagu matyti šypseną jo veide.
– Ar pasigendate kokio nors žaidėjo lyderystės lemiamose komandos atakose?
– Trenerių tikslas yra atrasti tą lyderį, kad žaidėjai žaistų mažiau minučių, bet efektyviau, išsigryninti situacijas taip, kad nebūtų tokių pabaigų kaip šiandien, kai vietoje išsimesto kamuolio atidavėme jį varžovams į rankas.
– Kokių pamokų galite išmokti asmeniškai iš šio Čempionų lygos sezono?
– Šiam momentui neturiu atsakymo. Reikėtų ramia galva atsisėsti, ataušti, n kartų įkvėpt, iškvėpt. Dabar dar verda šis mačas galvoje.