Po oficialaus „Gargždų“ komandos pasitraukimo LKL surengtoje spaudos konferencijoje lygos generalinė direktorė Rasa Liuimienė kalbėjo apie reputacinę žalą lygai, Virginijaus Šeškaus mažėjantį desantą ir tobulintinus dalykus licencijavime.
„Situacija visiems daugmaž žinoma, – konferenciją pradėjo Liuimienė. – Praeitą ketvirtadienį LKL sulaukė „Gargždų“ vadovo pranešimo apie tai, kad klubas traukiasi iš čempionato dėl susidariusios sunkios finansinės situacijos ir ketina pradėti bankroto procedūras. Šis pranešimas lygą pasiekė darbo dienos pabaigoje ir mus pribloškė lygiai taip pat, kaip kitus.
Pribloškė tuo, kad buvo daromi tam tikri žingsniai dar iki to laiko, buvo bendraujama ir su klubo vadovais, ir su savivaldybe. Buvo žinoma, kad situacija yra sudėtinga, tačiau dar ne kritinė. Tą patį vakarą sulaukėme ir trenerių bei žaidėjų rašto, jis atkeliavo į lygą maždaug praėjus valandai po klubo pranešimo. Tai buvo pirma oficiali tiesioginė informacija iš klubo vidaus, kad žaidėjams ir treneriams yra vėluojama mokėti atlyginimus.
Man telieka apgailestauti, kad tos informacijos negavome anksčiau, nors viešojoje erdvėje ta informacija ir sklandė. Paprastai tokiais atvejais lyga irgi turėtų žinoti tai. Nei iš žaidėjų, nei iš trenerių, nei iš agentų nebuvome gavę informacijos, kad yra blogai.“
LKL dar bandė suteikti „Gargždams“ paskutinį vilties šiaudą kelias dienas atkeldama komandos rungtynes, kol klubo vadovas surinks visus dokumentus apie skolas. Antradienį tai Jakubaičiui galiausiai pavyko padaryti, bet, kaip paaiškėjo vėliau, komandos skolos yra 100 tūkst. eurų didesnės nei buvo kalbama prieš tai.
Tai sužinojusi savivaldybė netrukus išplatino pranešimą, jog klubo skolos jai yra per didelė našta.
„Tą patį vakarą nenuleidome rankų ir pradėjome dėlioti veiksmų planą, vertinti, ar įmanoma išgelbėti klubą. Situacija buvo sudėtinga, nes pranešimas jau buvo išėjęs į viešumą, tačiau bandėme svarstyti galimus sprendimus ir kas galėtų būti tie asmenys – fiziniai ar juridiniai –, nuo kurių priklausytų komandos likimas. LKL valdyba atkrito, nes ji tokių įgaliojimų neturi. Penktadienį asmeniškai daug įdėjau pastangų, kad visas suinteresuotas šalis pavyktų susodinti prie derybų stalų.
Mūsų susitikimas įvyko pirmadienį popiet. Aš ir lyga palaikė kontaktą su treneriu Laimonu Eglinsku bei esu jam labai dėkinga, kad jis kalbėjo su žaidėjais, perdavė mūsų informaciją, kad ieškome būdų, kaip išgelbėti komandą.
Pirmadienį kaip moderatoriai su visomis šalimis ir jų teisininkų desantu ėmėmės iniciatyvos ieškant sprendimų ir pavyko juos rasti. Vakare pakankamai viltingai apsibrėžėme veiksmų planą, kuris priklausė nuo kiekvieno komponento ir kiekvienos sudedamosios dalies.
Du žingsniai buvo padaryti, tačiau trečiam žingsniui, vienai iš šalių įvertinus situaciją, pritrūko pasiryžimo ir galbūt teisinių klausimų. Antradienį susirinkus konstatuota, jog derybos žlunga ir grįžtame į ketvirtadienio situaciją.
Jautri situacija, ypač komandos, žaidėjų, trenerių ir klubu tikėjusių žmonių atžvilgiu. Labai gaila, kad nepavyko įgyvendinti gelbėjimo plano.
Ypač vertinant viešumoje išpublikuotas sumas. Jos tikrai nėra tokios kritinės, dėl kurių klubas negalėtų tęsti veiklos. Tačiau kažkuriame etape buvo pasirinktas ne tas sprendimo modelis.
Kaip ir minėjau, nuo liepos komunikavome ir su savivaldybe, ir su komandos vadovais. Žinojome, kad ketinama klubo dalis pasidalinti ir po to galbūt perduoti, tačiau kiekvieną mėnesį tai buvo nustūminėjama į priekį ir galiausiai priėjome tokią situaciją, kokia yra dabar.“
– Visuomenėje susidariusi nuomonė, kad ši situacija yra susidariusi dėl akivaizdžiai neprofesionalios vadybos. Ar LKL tai gali patvirtinti?
– Dalis tiesos tame yra. Dabar daug kas svarsto, ar 12 komandų skaičius LKL yra optimalus. Visgi, mano ir lygos prezidento nuomone, būtų įmanoma dirbti ir su tiek komandų, tačiau iš NKL ateinančių komandų vadybinis suvokimas neatitinka LKL lygio, nors ir pas mus yra tam tikrų spragų bei taisytinų dalykų, dėl kurių darome tam tikrus projektus bei jungiame jaunus žmones į mūsų akademiją. Ir patys matote, kad klubai, kurių vadyba nešlubuoja, jie įtraukia akademikus, kurie po to lieka dirbti.
Yra ir tokių komandų, kur vadybas šlubuoja, bet administravimas – ne, ir su finansais viskas yra gerai. Yra įvairių situacijų, bet organizacijos yra gyvas organizmas ir mes visi – ne tobuli.
Bet atsakant į jūsų klausimą dėl „Gargždų“ situacijos, dalis tiesos yra ir atsakomybės kažkurioje grandyje pritrūko.
– Kokią regite žalą LKL prestižui, nes tokie atvejai yra reti net ir visos LKL mastu.
– Tą žalą kol kas dar tik matuojame, negalime to dar įvertinti finansine išraiška. To dalyko, panašu, neturėsime, nes dabar yra labiau galvojama apie tvarkaraščių ir rungtynių kiekio išpildymo klausimus. Turime svertus išspręsti juos.
Kalbant apie reputacinę žalą, faktas, kad jokiai susijusiai šaliai toks dalykas prestižo neprideda. Nepasakyčiau, kad tai yra beprecedentis atvejis Europoje, bet situacija yra labai liūdna, apmaudi ir kelianti pyktį, nes tikrai yra daug susijusių šalių, kurios nuo to nukenčia, ypač pradedant žaidėjais ir treneriais. Šių asmenų gaila labiausiai. Jei kalbame, kad norime pasikviesti pajėgius lietuvius ir užsieniečius, faktas, kad žala yra padaryta. Labai tikimės, kad ši krizinė situacija išaugins ir organizacijas, ir procesus.
Kalbant apie licencijavimo procesą, faktas, kad yra tobulintinų dalykų. Ši situacija į tai leidžia pažvelgti kritiškai, nors tvarką tobuliname kiekvieną sezoną.
– LKL turi minimalaus biudžeto kartelę. Iš akies buvo galima pasakyti, kad tai nėra pusės milijono biudžeto komanda. Kodėl taip įvyko, jeigu žinoma, kad „Gargždai“ netempė minimalaus biudžeto ir galiausiai yra skolingi ketvirtį milijono?
– Vakar dar pati peržiūrėjau komandos licencijavimo dokumentus. Jie LKL yra antrą sezoną. Kai jie atkeliavo praeitame sezone, jie pateikė duomenis už 2022 m. Tose ataskaitose, kurios yra viešai prieinamos Registrų centre, yra akivaizdžiai parodomos 400 tūkst. eurų pajamos. Licencijavomo komisija ir vertino 2022 m. finansines ataskaitas. Pagal jas „Gargždų“ klubas atitiko minimalius kriterijus. Licencijavimo komisijai komanda visiškai neužkliuvo ir jie viską praėjo iš pačio pirmo karto.
Pernai dėl finansinių sunkumų iš LKL pasitraukė Prienų klubas, šiemet – „Gargždai“. Natūralu, kad atsiranda pastebėjimų, jog licencijavimo tvarka neveikia, bet, mūsų nuomone, ta tvarka veikia, nes 2022 m. lapkritį buvo įvesti griežti kriterijai pateikiant trumpalaikius finansinius įsipareigojimus bei jų pradelsimu. Buvo pastebėta tendencija, kad klubai yra linkę didinti savo trumpalaikius įsipareigojimus tiek sumomis, tiek laikotarpiais. Buvo nustatyti kriterijai šių metų sezonui, kad klubai privalo mažinti trumpalaikių atidėjimus ne daugiau kaip 90 dienų. Artėjantį sezoną ši riba bus mažinama iki 40 dienų, mažiesiems klubams rekomenduojama, kad trumpalaikiai įsipareigojimai nesudarytų daugiau 10 proc. planuojamo biudžeto, vidutiniams – 20 proc., o didiesiems – 40 proc.
Galima daryti prielaidą, kad sugriežtinta tvarka neleis klubams užsiimti kūryba pateikiant duomenis licencijavimo komisijai.
– Šiuo metu su problemomis susiduria ir kita LKL komanda Jonavos „CBet“, turinti tik 8 žaidėjus, o mače su „Rytu“ į aikštę leidusi tik 6. Ar jam gresia kokios nors baudos?
– Detaliai negaliu pasakyti, kiek kartų šiemet Jonavos komanda buvo nubausta finansiškai. Tačiau taip, pagal mūsų nuostatus yra numatytas minimalus 10 registruotų žaidėjų rungtynėms skaičius. Šiuo metu Jonavos klubo paraiškoje yra 10 žaidėjų ir klubo bei jo vadovų atsakomybė, ką jie registruoja ir kodėl jie nėra pajėgūs tų 10 registruotų žaidėjų turėti įregistruotų rungtynėse. Klausimai, deja, ne lygai.
– Ar po tokių įvykių nėra planuojama galvoti apie komandų skaičiaus mažinimą?
– 12 vieta dabar yra laisva, mūsų siekis, kad kitais metais LKL čempionatas startuotų su 12 komandų. Į ją pretenduoja visos NKL komandos, kurios pretenduoja į čempionus bei aukščiausias prizines vietas.