Ketvirtadienį Vilniuje surengtoje 2024-2025 m. LKL sezono pristatymo konferencijoje čempionato vadovybė prabilo apie žlugusius planus turėti 12 komandų, svarbiausius klubų biudžetų klausimus, KMT finalo ketvertą Vilniuje ir Lietuvos krepšinio federacijos teises perimti nacionalinių lygų organizavimą.
Ketvirtadienį restorane „Stebuklai“ LKL prezidentas Remigijus Milašius, generalinė direktorė Rasa Liuimienė, vykdantysis direktorius Justinas Liaudinskas ir prie teisėjų departamento prisijungęs Darius Maskoliūnas pristatė viską apie tai, kaip atrodys LKL 2024-2025 m. sezonas.
Praeitą LKL sezoną pradėjo 12 komandų, bankrutavus „Gargždams“ jį baigė 11 ekipų. Po praeito sezono savo veiklą nutraukė Pasvalio „Pieno žvaigždės“, o NKL čempionas „Jurbarkas-Karys“ dėl administracinių, infrastruktūrinių ir logistinių priežasčių LKL durų nepravėrė.
Tai artėjančiame LKL sezone paliko 10 ekipų, o tai, pasak Milašiaus, yra optimaliausias variantas.
„Aš tą viltį turėjau, – apie 12 LKL komandų projektą kalbėjo prezidentas. – Dar prieš užpraeitus LKF rinkimus Vydas Gedvilas skundėsi, kad LKL uždaras, neįsileidžia trenerių, žaidėjų, komandų. Visų pirma, yra taisyklės – laimėti NKL. Po to reikia žiūrėti arenos ir finansu. Ne veltui yra nustatyta 800 tūkst. eurų riba. Regionui surinkti konkurencingą biudžetą, kad jis galėtų patekti į ketvertuką, reikia apie 1,6 mln. eurų. Rasti tų pinigų regionuose yra sunkiau, nes yra mažesnė pramonė, savivaldybės ne tokios pajėgios finansiškai. Komercija sudėlioja viską taip, kaip yra geriausia. Bendraudamas su komandomis išgirdau, kad geriausia yra išlaikyti 10 komandų ir kad apatinės komandos nebūtų tokios, kurios kitiems dalija lengvus taškus.“
– Ar LKL neplanuoja minimalaus biudžeto didinti iki šešiaženklės sumos?
– (R.L.) Šiandien minimalus biudžetas yra 800 tūkst. eurų. Šiemet išgirdome ir iš klubų, kad reikia ribą kelti iki milijono, bet mes, kaip administracija, kol kas to nematome. Ateityje – galbūt taip. Bet jeigu tokios iniciatyvos išplaukia net ne iš pagrindinių, o iš vidurio komandų, tai atspindi realybę. Suprasdami komandas, kurios turi mažesnius biudžetus ir iš to kylančius iššūkius, kol kas neketiname siūlyti didinti biudžetą.
– (R.M.) Kai susideda žaidėjų atlyginimai, infrastruktūros išlaikymo, trenerių, mokesčių kaštai, tą 800 tūkst. eurų biudžetą reikia dalinti į dvi dalis. Geros komandos turėjimas su 400 tūkst. atlyginimams šiandien yra savotiškas „fuksas“. Lietuva yra pavažiavusi į priekį su biudžetais ir aš tuo džiaugiuosi.
Man atėjus prieš 12 metų, pamačiau labai daug bėdų. Kas sekėte krepšinį, prisimenate, kas dėjosi net ir su geriausiomis komandomis. Bet šiandien tie klubai yra pavyzdys net ir Europos mastu, kaip reikia tvarkyti finansus, išvesti komandas iš minuso. Tai yra ir mūsų licencijavimo tvarkos nuopelnas. Šiandien tų bėdų praktiškai neliko.
Kas liečia „Gargždus“, ten buvo kita situacija. Salės statybos ėjo į pabaigą ir viskas būtų buvę gerai, bet kai kurie žmonės nesupranta, ko nori. Tas nepasiruošimas ateiti į LKL iš NKL neturint profesionalių vadybininkų, direktorių, kitų reikalingų žmonių, niekur nepriveda.
NKL komandos nori žaisti LKL neturėdamos arenos arba turėdami, bet su varvančiais stogais. Žaidėjų ten nėra, mūsų 45 metų buvę LKL žaidėjai ten atėję laimi titulą. Jeigu sau komanda ar regionas išsikelia sau užduotį po 2-3 metų būti LKL, jie turi turėti viską susidėlioję. Mes niekam neuždarome kelio, bet dabar sustiprinome kontrolę ir taip lengva patekti nebus. Tam, kad būti mūsų šeimoje, reikia ruoštis 2-5 metus.
– Kokie faktoriai nusvėrė, kad KMT finalo ketvertas vyktų Vilniuje?
– (R.M.) Artėja šio turnyro dešimtmetis. Norime daugiau žiūrovų. Kaune ir Vilniuje yra didžiausios arenos, dėl to ir pasirinkome Vilnių.
– Dariau, ar atėjęs dirbti į LKL užverčiate trenerio karjeros lapą?
– (D.M.) Tebūnie laikina pauzė. Nežinau, kaip atsakyti. Galbūt čia kažko išmoksiu ir tada pritaikysiu trenerio karjeroje (šypsosi).
– LKL komandos iš prizinio fondo uždirba tik 5 proc. visų pajamų, kai didžiausiose Europos lygose tie fondai yra gerokai didesni. Kiek šiuo aspektu gali augti LKL?
– (R.L.) Klubų pajamas sudaro ne vien prizinis fondas. Mes klubams duodame labai daug reklaminio laiko per televiziją, rinkodaros priemones. Galbūt pinigais tai vertinti sudėtinga, bet vertinant tai, kad visą TV produkciją gaminame savo kaštais, tai sumažina pinigus, kuriais galėtume dalintis su klubais. Kita vertus, kaip ir minėjau, klubai turi labai dideles reklamų, televizijos ir kitas rinkodarines galimybes. Ir jos atsirado bendrų pastangų dėka.
– (R.M.) Lietuvoje gyvena tik trys milijonai žmonių. Pagrindiniai pinigai NBA ir kitose didžiausiose lygose yra gaunami iš televizijos teisių. Lietuvos televizijoje yra tik 120 milijonų reklamos pinigų. Daugiausiai jų gauna du komerciniai kanalai, po to yra įvairios tinklalaidės, influenceriai ir kiti dalykai. Visa tai sudaro 120 milijonų. Kad ir kokį mes produktą besukurtume, televizija gali skirti limituotą kiekį pinigų.
Sakyčiau, kad LKL biužeto ribos yra kažkur 5,5-6 mln. eurų. Šiandien yra tokia realybė. Kai reklamuoji viščiuką, jis už minutę daug nesumokės. Mūsų minutė ir taip yra gana nepigi.
– (J.L.) NBA tik neseniai suteikė galimybę komandoms užsidėti vieną nedidelį remėjo logotipėlį. Ten visus komercinius pinigus pasiima NBA ir tada skirsto pagal franšizių vertes. Mūsų rinka yra maža, todėl operuojame suteikiant galimybes klubams užsidirbti patiems. Mes viduje irgi turime pastovias diskusijas, kaip LKL galėtų „išsprogti“ iš vietinės rinkos. Turime gerų pavyzdžių, tarkim, Australiją, kur stipriausi klubai netgi nėra turtingesni už mūsų stipriausius. Jie sugebėjo save aktualizuoti per susitarimus su NBA, partnerystes su vietiniais klubais. Matome visus pavyzdžius. Jeigu norime turėti intensyvesnį prieaugį, reikėtų atlikti tam tikrus struktūrinius pasikeitimus. Kol kas esame lokalūs, bet dangus mums yra limitas.
– Ar lyga darė kokius nors konkrečius žingsnius, kad nepasikartotų „Gargždų“ komandos atvejis?
– (R.L.) Licencijavimo tvarka numato, kad visos procedūros atliekamos pavasarį, tačiau keletas klubų strigo su procedūromis ir dokumentų pateikimais. Šiandien kaip ir viskas tvarkoje. Vienas klubas, jo pajamų dinamika ir pažadai bus stebimi kas ketvirtį metų. Viename podkaste girdėjau Lietuvos krepšinio profesionalų asociacijos vadovo užuominas, kad pora klubų susiduria su kažkokiais sunkumais. Jo pastebėjimas buvo įdomus. Asociacijos vadovus kvietėme į valdybos posėdį liepos mėnesį ir sutarėme, kad jeigu jie kažką panašaus sužinos, mums praneštų, kad mes galėtume tinkamai reaguoti laiku.
– Kalbėdami apie skubios peržiūros sistemos pakeitimus minėjote, kad turėjote dar drąsesnį variantą. Koks jis buvo?
– (R.L.) Svarstėme, kad treneriai galėtų prašyti peržiūrų tuose epizoduose, kurių teisėjai nefiksavo. Kaip, pavyzdžiui, nutiko pusfinalio serijos rungtynėse tarp „Žalgirio“ ir „Lietkabelio“ (lemiamomis sekundėmis pergalę iškovojęs Kevarriusas Hayesas kovodamas dėl kamuolio stūmė varžovą). Teisėjai pareiškė nusiskundimų, kad jiems būtų sunku administruoti neužfiksuotus atvejus. Tačiau ateityje šios idėjos pritaikymo neatmetame.
– Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo Lietuvos krepšinio federacijos NKL pirmenybių organizavimo perėmimas. Ar LKL turi kažkokius saugiklius, jeigu LKF panorėtų perimti LKL?
– (R.M.) Sutartyse ir FIBA reglamentuose yra numatyti tokie atvejai, bet jeigu viską organizuoji ir darai teisingai, nėra jokių klausimų. NKL klausimas buvo rimtas. Aš būdamas viceprezidentu jau žinojau, kad ten dedasi blogi dalykai. Mano nuomone, tai yra neteisingas sprendimas. Šis klausimas turėjo būti sprendžiamas kitaip, bet, deja, buvo priimtas sprendimas perimti organizavimą. Aš turiu viziją, ką reikia daryti, kad tokie dalykai ateityje nesikartotų, bet geriau tai išsisprendžia nauja vadovybė, juolab kad dabar tos teisės vėl grąžintos NKL. Bet tokių dalykų (sutartų rezultatų) prevencija turėtų būti daroma kas dieną ir kiekvieną valandą. Sutvarkyti yra labai paprasta. NKL komandų biudžetas negali būti 70 tūkst. eurų. Tas biudžetas turi būti 300-400 tūkst. eurų, kad žmonės galėtų pragyventi ir nesiveltų į tokius dalykus.
– (R.L.) Niekas nuo to nėra apsaugotas. Nacionalinių čempionatų organizavimo teisės priklauso LKF, kuri sutarčių pagrindu yra delegavusi lygoms vykdyti čempionatus. LKL – ne išimtis.
– Praeito sezono pabaigoje išreiškėte norą pažaboti sirgalių keiksmažodžius. Ar tas kursas nesikeičia?
– (R.L.) LKL valdyba nesiūlė jokių pakeitimų. Buvo patvirtinti tokie patys nuostatai kaip pernai, kas liečia santykius su mūsų fanais.