Trijulių krepšinio rinktinių iškovoti Europos čempionato ir Europos žaidynių medaliai šiek tiek numalšino medalių alkį, nes vasara ir ruduo Lietuvos krepšininkams apdovanojimų nebuvo derlinga. Tačiau Krepšinio federacijos prezidentas Vydas Gedvilas įsitikinęs, kad pergalių ateityje dar bus, o svarbiausias tikslas – dalyvauti 2024 m. olimpinėse žaidynėse – vis dar pasiekiamas.
Garsiausia Lietuvos krepšinio komanda – šalies vyrų rinktinė – iš pasaulio čempionato, kuris vyko Filipinuose, Japonijoje ir Indonezijoje, grįžo be medalių ir tiesioginio bilieto į Paryžių. Tačiau kelių svarbių žaidėjų neturėjusi rinktinė parodė charakterį, murkdė pasaulio krepšinio žvaigždes ir grupės turnyre įveikusi iš NBA žaidėjų suburtą JAV rinktinę Lietuvoje sukūrė šventę.
Pernai keliais apdovanojimais džiuginusios Lietuvos jaunimo rinktinės šiemet iš Europos ir pasaulio čempionatų grįžo tuščiomis, bet, 64-erių Gedvilo tikinimu, šalyje auga ne vienas talentingas krepšininkas, tad anksčiau ar vėliau jie vėl ras pergalių kelius.
– Kaip įvertintumėte pastarąjį rinktinių sezoną, per kurį tik 3×3 rinktinės iškovojo medalius: vyrai tapo Europos vicečempionais, moterys laimėjo bronzą, be to, jos iškovojo Europos žaidynių auksą? – „Olimpinė panorama“ paklausė Gedvilo.
– Sezonas buvo gana geras, vis dėlto parsivežėme Europos sidabrą ir bronzą. Šiek tiek daugiau tikėjomės iš jaunimo rinktinių, nes pernai šešiolikamečiai vaikinai tapo Europos čempionais, dvidešimtmečiai – vicečempionais. Europos čempionėmis tapo ir aštuoniolikametės merginos. Šiemet medalių nebuvo, nors vylėmės, kad bent vienas tikrai bus.
Vyrų rinktinė įvykdė keltus uždavinius ir pasaulio čempionate užėmė šeštą vietą. Manau, tai išties puiki vieta.
– Vyrų rinktinei kelta užduotis pasaulio čempionate užimti bent aštuntą vietą. Ar tai ne per menkas uždavinys krepšinio šalimi save laikančios Lietuvos reprezentacinei komandai? Gal jai visuomet derėtų kelti tik aukščiausius tikslus?
– Krepšinio šalys yra ir Ispanija, JAV, Prancūzija, bet pasaulio čempionate prancūzai liko vos aštuoniolikti, ispanai – devinti, o aukso atvykę amerikiečiai iš viso nelaimėjo medalių ir finišavo ketvirti.
Yra daug pajėgių rinktinių, kurios labai gerai žaidžia krepšinį. O mes esame net šešti pasaulyje – nežinau kitos komandinės sporto šakos ar apskritai srities, kur būtume pasaulyje taip aukštai. Tad man atrodo, kad šešta vieta yra puikus rezultatas.
– Net vyrų rinktinės treneris Kazys Maksvytis yra prasitaręs, kad, jei būtų žinojęs, jog į rinktinę neatvyks tiek daug pajėgių žaidėjų, būtų gerai pamąstęs, ar dirbti rinktinėje. Ar jūs pats turėjote vilčių, kad rinktinė pasaulio čempionate nužygiuos taip toli?
– Kazys yra kovotojas, tad netikiu, kad galėjo taip kalbėti. Maksvytis prieš čempionatą sakė, kad nori motyvuotos komandos, kurioje žaistų pergalių ištroškę krepšininkai. O mūsų rinktinė tokia ir buvo. Gal buvo galima vieną kitą žaidėją kai kuriose pozicijose pakeisti kitais krepšininkais, bet iš esmės rinktinė buvo pajėgi, nes aikštėje žaidžia ne pavardės, o komanda.
Filipinuose teko bendrauti su vyrais. Jie šaunuoliai: atvyko, paaukojo vasaros atostogas, nors rinktinėje pinigų neuždirbo – krepšininkai žaidžia geruose klubuose ir ten nemažai uždirba. Noriu jiems padėkoti už norą būti rinktinėje, už gražų žaidimą ir kovą dėl pergalių. Juk daugelis netikėjo, kad eisime taip toli. Manė, kad rinktinė silpna ir pasaulio čempionate būsime patrankų mėsa. Tačiau taip nenutiko. Komanda buvo labai motyvuota, labai norėjo laimėti. Daug nuveikė ir treneriai, kurie tinkamai sudėliojo planą, tad pasaulio čempionate rinktinė buvo puikios formos. Tai įrodo ir pergalė prieš JAV – komandą, sudarytą iš NBA žaidėjų.
– Ar nenuliūdino rungtynės dėl penktos vietos su latviais, kurias Lietuvos rinktinė pralaimėjo beviltiškai – 63:98?
– Visada liūdna, kai pralaimi mėgstama komanda. Tačiau vyrus gal užliūliavo lengva pergalė prieš latvius Taivane, kai per pasirengimą pasaulio čempionatui juos sutriuškino 93:69.
Galbūt paskutinėms pasaulio čempionato rungtynėms su Latvija pritrūko šiek tiek motyvacijos ir nusiteikimo, nes buvome psichologiškai užtikrinti, kad bet kuriuo atveju Latviją pavyks nugalėti. Bet Latvija irgi nori laimėti. Ji trokšta pergalių, nes dideliuose tarptautiniuose turnyruose nieko išskirtinio iki šiol nebuvo nuveikusi. Latviai net pasaulio čempionate žaidė pirmą kartą, tad itin stengėsi įrodyti, kad nėra silpni.
O kai komanda atsiplėšia 20 taškų, dingsta įtampa, atsiranda laisvumas ir kai kurie metimai patys sukrinta. Tada jau labai sunku tokią rinktinę pavyti ir aplenkti.
– Išskyrus šešiolikamečių vaikinų rinktinę, kuri Europos čempionate pasiekė pusfinalį, kitos jaunimo rinktinės liko gerokai toliau nuo garbės pakylos, o merginų pasirodymai iš viso atrodo prastai: ir dvidešimtmetės, ir aštuoniolikametės Europos čempionate liko paskutinės – šešioliktos. Ar jus tenkina tokie rezultatai?
– Rezultatai nedžiugina. Bet, kalbant apie vaikinus, visose amžiaus grupėse yra išties talentingų krepšininkų. Šešiolikamečių vaikinų ketvirta vieta Europos čempionate apskritai yra puiki, juolab kad rinktinė pateko į pasaulio čempionatą.
Daugiau tikėjomės iš dvidešimtmečių vaikinų rinktinės, kurioje žaidžia tokie talentingi jaunuoliai, kaip Liutauras Lelevičius, Motiejus Krivas. Tačiau tikiu, kad ateityje jie dar iškovos pergalių.
Dvidešimtmetės merginos Europos čempionate liko paskutinės, bet reikia suprasti, kad net septynios rinktinės narės buvo dvejais metais jaunesnės. Jaunimo amžiuje tie dveji metai reiškia labai daug.
Laimė, ši rinktinė neiškrito į žemesnį divizioną, nes kitų metų vasarą dvidešimtmečių merginų Europos čempionatas vyks Lietuvoje – Klaipėdoje ir Vilniuje. Tad tikimės, kad ši Justės Jocytės vedama rinktinė kitąmet vėl sužibės.
Deja, į žemesnį divizioną iškrito aštuoniolikametės. Bet devyniolikametės pasaulio čempionate buvo aštuntos, o tai – visai neprasta vieta.
– Kodėl merginų krepšinis Lietuvoje tarsi supasi ant bangų: tai aukštyn, tai žemyn? Neretai tenka girdėti argumentą, kad Lietuva – maža šalis, talentų nėra itin daug. Tačiau, tarkime, dvidešimtmečių merginų Europos vicečempione tapo dar mažesnės šalies – Latvijos rinktinė, įsiterpusi tarp čempionės Prancūzijos ir bronzą laimėjusios Ispanijos.
– Latvės buvo maksimaliai gerai sukomplektavusios komandą ir pora metų vyresnės nei mūsiškės. O mes visus akcentus dedame į kitąmet Lietuvoje vyksiantį Europos čempionatą, kuriame žais mūsų auksinės mergaitės, pernai tapusios merginų iki 18 metų žemyno čempionėmis.
Būtent šios jaunimo rinktinės, vedamos J.Jocytės, pagrindu tikimės suburti moterų ekipą, kuri galbūt galėtų dalyvauti 2028-ųjų Los Andželo olimpinėse žaidynėse.
Neįmanoma iš karto suburti pajėgios moterų rinktinės, nes kurį laiką moterų krepšiniui buvo skiriama mažiau dėmesio, tad per dvejus metus nereikia tikėtis stebuklų. Bet mes judame pirmyn. Druskininkuose įsteigėme merginų krepšinio centrą, kuriame mergaitės mokosi ir treniruojasi – atsakingi žmonės talentų ieško visoje Lietuvoje.
– Jūs pats 1997 m. Lietuvos moterų rinktinę Europos čempionate atvedėte iki viršūnės. Turbūt skaudu matyti, kad kadaise viena pajėgiausių žemyno rinktinių dabar net nepatenka į svarbiausias varžybas: Europos čempionate pastarąjį kartą dalyvavo 2015-aisiais, pasaulio – 2006-aisiais. 2027 m. moterų rinktinė vėl tikrai dalyvaus Europos čempionate – nereikės net atrankos, nes finalo etapas vyks Lietuvoje.
– Žinoma, skauda širdį dėl to, kad nežaidžiame tarp elitinių komandų, kad nukrito mūsų moterų krepšinio reitingas, bet prošvaisčių jau matyti. Daugėja komandų Lietuvos moterų krepšinio lygoje: dabar bus šešios, kitais metais – jau aštuonios.
Pirmiausia, kiek įmanoma, turime pakelti savo šalies čempionato lygį, pasistengti, kad pajėgios krepšininkės liktų Lietuvoje ir žaistų Europos turnyruose. Pajėgiausią šalies komandą, mano nuomone, turi treniruoti Lietuvos rinktinės treneris. Taip ir bus – Vilniaus „Kibirkštį“ treniruos Rimantas Grigas.
„Deivių“ sporto klubas Druskininkuose – irgi talentų kalvė, kur talentingos mergaitės rengiasi būsimoms kovoms. Vienaip ar kitaip bandome atsispirti nuo dugno.
FIBA kongrese Maniloje ne tik atsiėmiau apdovanojimą Lietuvai už didžiausią pažangą 3×3 krepšinyje per 2021–2023 metus, ne tik išsirinkome naują prezidentą – Kataro šeichą Saudą Ali Al Thani, bet jame taip pat buvo nuolat pabrėžiama, kad moterų krepšiniui privalu skirti daugiau dėmesio.
– 3×3 rinktinių rezultatai pasaulio čempionate šiemet nebuvo išskirtiniai, bet iš Europos čempionato vyrai ir moterys parvežė medalius, moterys tapo Europos žaidynių čempionėmis. Kaip vertinate trijulių krepšinio perspektyvas?
– Tikiu, kad ir moterys, ir vyrai turi puikių galimybių pakliūti į Paryžiaus olimpines žaidynes. Lapkričio 1-ąją bus aišku, ar į žaidynes pakliūsime tiesiai, ar dalyvausime atrankos varžybose. Vyrai dar turi galimybių į žaidynes pakliūti be atrankos, moterys greičiausiai žais atrankos turnyre.
Vyrų ir moterų rinktinių reitingai skaičiuojami skirtingai. Vyrai daugiausia reitingo taškų susirenka per klubų pasirodymus, moterys – per rinktinės.
– Trijulių rinktinių galimybės žaisti olimpiniame Paryžiuje išties atrodo pamatuotos, bet dėl tradicinio krepšinio vyrų rinktinės kyla klausimų. Kaip manote, ar realu, kad vyrų rinktinė vėl dalyvaus olimpinėse žaidynėse, nes Tokijo žaidynes jai teko praleisti dėl to, kad nepateko?
– Per federacijos Vykdomojo komiteto posėdį svarstėme, ar mums teikti kandidatūrą rengti atranką į olimpines žaidynes. Mūsų valstybė dabar išgyvena gana sudėtingą laiką: reikia ir apie mokytojus galvoti, ir apie kitas socialines grupes. O norint surengti olimpinę atranką būtina turėti net 4 milijonus eurų, iš kurių 3 milijonus tektų sumokėti FIBA. Žinoma, norėtume ir siektume atrankos turnyro, nes visada smagiau žaisti namuose. Tačiau abejoju, ar ši atranka mūsų valstybei nebūtų per didelė našta.
Manau, turime visas galimybes laimėti tą kelialapį ir svetur. Bet sportas, deja, dažnai nenuspėjamas. Dėl kelialapio į Tokijo žaidynes kovojome namuose, Kaune, bet vis dėlto pralaimėjome Slovėnijai. Yra daug pajėgių, gerai žaidžiančių komandų, tad laimėti gali bet kuri iš jų. Vis dėlto galiu pažadėti, kad padarysime viską, jog vėl būtume olimpinėse žaidynėse.
– Tačiau tam, kad pasisektų, būtina suburti pajėgiausią rinktinę. Pasaulio čempionate nežaidė Domantas Sabonis, Arnas Butkevičius, Lukas Lekavičius, Marius Grigonis, Edgaras Ulanovas. Ar bandėte ieškoti priežasčių, kodėl krepšininkai taip masiškai nevyko į rinktinę?
– Nesutikčiau, kad masiškai. Aš manau, kad nebuvo trijų išskirtinių žaidėjų – Sabonio, Grigonio ir Butkevičiaus. Jie rinktinei išties buvo labai reikalingi. Visus kitus žaidėjus – nesakysiu, kuriuos keisčiau, nes tai yra tik mano asmeninė, o ne rinktinės trenerio nuomonė – rinktinėje palikčiau.
Bet niekas negali pasakyti, ar su tais krepšininkais rinktinė būtų pasirodžiusi geriau. Gal kaip tik blogiau? Šis čempionatas parodė, kad neįmanoma prognozuoti: net ir stipriomis laikytos rinktinės buvo pažeidžiamos, o, tarkime, prie lyderių nepriskirti latviai įrodė, kad buvo pernelyg nuvertinti.
Lietuvos rinktinių pasirodymas 2023 m. Europos ir pasaulio čempionatuose
Vyrų krepšinio rinktinė, pasaulio čempionatas – 6 vieta
Moterų krepšinio rinktinė Europos čempionate nedalyvavo
3×3 vyrų rinktinė, pasaulio čempionatas – 10 vieta, Europos čempionatas – 2 vieta
3×3 moterų rinktinė, pasaulio čempionatas – 15 vieta, Europos čempionatas – 3 vieta
Jaunimo vaikinų rinktinės
Rinktinė iki 20 metų, Europos čempionatas – 8 vieta
Rinktinė iki 18 metų, Europos čempionatas – 11 vieta
Rinktinė iki 16 metų, Europos čempionatas – 4 vieta
Jaunimo merginų rinktinės
Rinktinė iki 20 metų, Europos čempionatas – 16 vieta
Rinktinė iki 19 metų, pasaulio čempionatas – 8 vieta
Rinktinė iki 18 metų, Europos čempionatas – 16 vieta (iškrito į B divizioną)
Šaltinis: Olimpinė panorama