Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Europos čempionate tarp 24 komandų užėmė 5 vietą. Rimo Kurtinaičio auklėtiniai per 7 rungtynes Senojo žemyno pirmenybėse nugalėjo Didžiosios Britanijos, Juodkalnijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos krepšininkus, o pralaimėjimus patyrė tik prieš į čempionato pusfinalį patekusias Vokietijos ir Graikijos rinktines.
Nors išsvajotųjų medalių iškovoti nepavyko, tai yra geriausias rezultatas nuo 2015 m., kuomet Lietuvos rinktinė Europos čempionate pelnė sidabrą.
LTU.Basketball svetainė pakalbino du žinomus Lietuvos krepšinio jaunimo trenerius Gintautą Reginą ir Arvydą Gronskį, prisidėjusius prie daugelio dabartinių rinktinės žaidėjų tobulėjimo.
G. Regina daugelį metų šlifavo Jono Valančiūno ir Margirio Normanto talentus, o A. Gronskis prisidėjo prie Deivido Sirvydžio, Ąžuolo Tubelio, Mareko Blaževičiaus ugdymo.
G. Regina su J. Valančiūno karta laimėjo U18 Moksleivių krepšinio lygos (MKL) čempionatą, o su M. Normanto karta iškovojo U18 bronzos medalius.
A. Gronskis vadovaudamas Ą. Tubeliui, D. Sirvydžiui ir M. Blaževičiui 2018 m. laimėjo Eurolygos jaunimo turnyrą, o dirbdamas R. Kurtinaičio asistentu 2009 m. laimėjo Europos taurę ir Lietuvos krepšinio lygą (LKL).
Abu patyrę ir tituluoti krepšinio specialistai pažymi – Lietuvos rinktinė Europos čempionatą palieka aukštai iškelta galva. G. Regina ir A. Gronskis, kalbėdami apie šių metų rinktinę, išskyrė stiprius krepšininkų charakterius ir gudrius trenerių taktinius sumanymus. Anot pašnekovų, Lietuvos rinktinė jau artimiausioje ateityje gali pasiekti skambių pergalių, jeigu toliau bus dirbama nuosekliai ir kryptingai.
Kokius prisiminimus jums paliks ši Lietuvos rinktinė? – ltu.basketball pradėjo pokalbį su krepšinio treneriais.
Gintautas Regina: „Pagal komandos sudėtį tai yra geras pasirodymas. Iškritus Rokui Jokubačiui, patekimas į Europos čempionato pusfinalį būtų buvęs supergeras pasirodymas. Galbūt net viršijęs realias mūsų galimybes. Su Roku mes būtume stipriau graikams kibę į atlapus ir turėję daugiau realių galimybių laimėti. Manau, R. Jokubaičio ir J. Valančiūno duetas būtų funkcionavęs kitaip ir būtų nuėmęs kažkiek atsakomybės nuo kitų žaidėjų – Gyčio Radzevičiaus, Deivido Sirvydžio, Ąžuolio Tubelio. Matėsi, kad kai kuriems žaidėjams dar reikia įgauti daugiau patirties.
Ir netgi visa tai įvertinus, rungtynėse su Graikija iki pergalės trūko nedaug. Trenerių parinkta taktika buvo įdomi. Pakankamai gerai veikė gynybos sistemos ir tai, kaip mes patys atakuosime varžovus. Kelios klaidos, keli metimai ir patirties stygius. To greičiausiai ir pritrūko, nes charakteris ir pasiaukojimas tikrai buvo pavyzdinis.“
Arvydas Gronskis: „Prisiminimai bus geri. Tai buvo gerai organizuota rinktinė, demonstravusi gerą krepšinį. Visi turėjo savo roles. Aišku, niekas nežino, kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu Rokas Jokubaitis būtų sveikas. Jo turbūt ir pritrūko norint pasiekti pergalę prieš Graikiją. Netgi paskutinėmis minutėmis graikams nebuvo ramu, nes mes bandėme kabintis.
Žaidėjai verti didžiausios pagarbos kaip ir treneriai, kurie išsireikalavo, kad krepšininkai kiekvienose rungtynėse kautųsi kaip žvėrys. Visi žaidėjai būdami aikštėje, kad ir vieną minutę, atidirbdavo maksimaliai. Margiris Normantas žaidė su trauma, Tadas Sedekerskis, kaip skaičiau spaudoje, žaidė su nuskausminamaisiais. Žaidėjas galėtų pasakyti, kad nebežaisiu, nes man skauda koją, bet jis eina ir žaidžia. Tai yra tikras pasiaukojimas ir stipraus charakterio pavyzdys.
Galima sakyti, kad antroje mačo su graikais pusėje, pavargus Jonui Valančiūnui, neatsirado žaidėjas, kuris galėtų rinktinei suteikti naują impulsą puolime?
Gintautas Regina: „Manau, kad taip. Aišku, Arnas Velička labai gerai atsiskleidė aštuntfinalyje su Latvija, gerai sužaidė ir su Graikija. Bet jis negalėjo nuo varžovų paimti tiek dėmesio, kiek jo būtų paėmęs R. Jokubaitis. Esant Rokui, manau, mes būtume galėję išsimesti daugiau laisvų metimų, galbūt galėtume užatakuoti varžovus geriau savo prasiveržimais. Jonui pavargus mums tapo sunkiau. Aišku, varžovai irgi prisitaikė ir pamatę, kad Konstantinos Mitoglou prieš J. Valančiūną nėra pajėgus apsiginti, ieškojo kito žmogaus, kas galėtų sustabdyti Joną.“
Daugelis Europos čempionato metu pastebėjo pavyzdinį krepšininkų kovingumą ir pasiteisinusius trenerių taktinius sprendimus. Kiek tai puošė šią rinktinę?
Gintautas Regina: „Treneriai siekė kuo labiau paslėpti savo silpnąsias vietas ir kuo labiau apsunkinti gyvenimą varžovų lyderiams. Trenerių planas ir jų sprendimai buvo pakankamai įdomūs ir varžovams tikrai netikėti.
Teisingai parinkta taktika ir krepšininkų charakteris leidžia kovoti su visomis komandomis. Netgi su tomis rinktinėmis, kurios turi galingesnes sudėtis ir daugiau patirties. Užimta 5 vieta Europos čempionate šiai rinktinei yra tikrai garbinga vieta. Žiūrint į tai, ką dar galėtume surinkti ateityje, manyčiau, tikslai būtų aukštesni ir jie būtų realiai pasiekiami.“
Arvydas Gronskis: „Žaidėjai, kurie sužaidžia tam tikrą rungtynių kiekį už rinktinę, išsiugdo visai kitokį charakterį. Čia žaidi labai intensyviai, nėra laiko atsigauti fiziškai, psichologiškai, tu žaidi iš savo užsispyrimo, vidinio resurso. Čia kalbu apie visas amžiaus rinktines – jaunučių, jaunių, jaunimo, vyrų, moterų. Jie po vasaros grįžta su visai kitokiu pasitikėjimu ir tvirtumu. Jie ūgteli ne tik kaip žaidėjai, bet ir asmenybės.“
Arvydai, esate ne kartą minėjęs, krepšininkų pajėgumą ir jų potencialą realiai galime įvertinti tik jiems sulaukus 24–25 metų. Esate daug dirbęs su 2000-ųjų krepšininkų karta. Šiame čempionate pamatėme, kad šie žaidėjai tikrai gali žaisti aukščiausiu lygiu?
Arvydas Gronskis: „Matote, kai mes pradedame apie 18-likos metų jaunuolį spręsti, jis gali ar negali žaisti NBA, Eurolygoje, tai atrodo gana juokingai. Aišku, yra supertalentai, kuriems tai negalioja, bet daugumai gerų žaidėjų jų branda ateina sulaukus maždaug 24-erių. Tada jau esi sukaupęs patirties, žinių, esi pasiruošęs fiziškai.
Dabar mes pamatėme, kad 2000-ųjų karta gali sėkmingai žaisti Lietuvos rinktinėje. Per šį čempionatą visi žaidėjai paaugo dar labiau visomis prasmėmis ir tai mes pamatysime jų klubiniuose sezonuose.“
Dirbdami su Rimu Kurtinaičiu esate laimėję daug trofėjų. Kiek smagu jums matyti Rimą stovintį už Lietuvos rinktinės vairo?
Arvydas Gronskis: „Rimą tikrai pažįstu ir žinau, ko jis nori ir ko jis reikalauja. Dabar minučių pertraukėlių metu irgi matėsi, kad yra disciplina, tvarka, aiškus pasiruošimo planas ir jo laikymąsis. Rimas visada bando tą išspausti iš savo komandų ir šią vasarą tai davė rezultatą.
R. Kurtinaitis turėjo daryti netradicinius sprendimus ir tai pasiteisino. Atrodo, kad Margirio Normanto gynyba prieš Lauri Markkaneną yra keistas sprendimas, bet tai iš tiesų yra labai gerai apgalvotas sprendimas, siekiant apgauti varžovą ir pričiupti jį nepasiruošusį. Tai – netikėtumo faktorius.“
Gintautai, jūsų buvęs ilgametis auklėtinis Jonas Valančiūnas nuo pat jaunų dienų tapo žvaigžde ir vienu iš rinktinės lyderių. Tuo metu kitam jūsų auklėtiniui Margiriui Normantui reikėjo laiko, kad išsikovotų vietą Lietuvos rinktinėje. Kiek smagu dėl šio gynėjo?
Gintautas Regina: „Be abejo, Jonas turi daugiau talento ir dėl to jis nuėjo iki pačio aukščiausio lygio – NBA. Margiriui tas kelias iki Lietuvos rinktinės buvo sunkesnis. Jis tai pasiekė per savo charakterį. Dabar agresyvi ir kieta gynyba yra jo vizitinė kortelė. Šiame čempionate taip pat matėsi jo kovotojo savybės, sakyčiau, kai kur lazda netgi buvo perlenkta, bet geriau perlenkti lazdą nei būti pasyviam.“
Aišku, čiurnos trauma, manau, jį šiek tiek išbalansavo. Įdomu, kad būdamas moksleivis jis labiau mėgdavo puolimą nei gynybą. Bet vėliau jis suprato, kad be kokybiškos gynybos kažką nuveikti vyrų krepšinyje bus sudėtinga. Jo tas pasikeitimas į gynybinį žaidėją atvėrė jam platesnį kelią. Jis tobulėja, gerina žaidimą ir man dėl to džiugu.“
Ar sutiktumėte, kad R. Kurtinaitis šią vasarą sugebėjo maksimaliai gerai išnaudoti Jono Valančūno stipriąsias puses?
Gintautas Regina: „Mes jokiu būdu negalime nuvertinti kitų trenerių, nes kiekvienas specialistas turi savo taktiką ir strategiją. Šitame čempionate R. Kurtinaitis turėjo sumodeliavęs keletą žaidimo opcijų – su Mareku ir su Jonu. Žaidėjai nebūtinai iki galo visada sugebėdavo išpildyti tą planą, bet matėsi, kad Joną stengtasi išnaudoti kuo giliau prie krepšio, kur jis yra pavojingiausias. Taip pat džiugu, kad treneriai pasitikėjo Jono galimybėmis metant tritaškius. Galbūt pačiam Jonui pritrūko drąsos mače su graikais išmesti vienu kitu tritaškiu daugiau. Jonas tiesiog terorizavo Mitoglou ir tai byloja apie jo milžinišką patirtį.“
Dažnai kalbama, kad Lietuvos vyrų rinktinė nuo 2015 metų nėra iškovojusi medalių. Tačiau Graikija be medalių gyvena nuo 2009 m., Turkija – nuo 2015 m. Ką manote apie artimiausią Lietuvos krepšinio ateitį?
Gintautas Regina: „Tų medalių gausa mus išlepino. Visi kažkaip galvojome, kad mes būtinai turime laimėti medalius. Bet aš manau, kad tai priklauso nuo kartos. Grįžkime šiek tiek atgal – Arvydo Sabonio, Šarūno Marčiulionio, Rimo Kurtinaičio, Valdemaro Chomičiaus karta buvo tikrai talentinga, todėl netrūko ir medalių. Po to atėjo Arvydo Macijausko, Sauliaus Štombergo, Ramūno Šiškausko, Šarūno Jasikevičiaus, Kšištofo ir Darjušo Lavrinovičiaus karta, kuri irgi iškovojo medalių, tapo Europos čempionais. Dabar, sakykime, turėjome silpnesnę kartą ir mums tų medalių pritrūko.
Dabar su didele patirtimi ateina Domantas Sabonis, Ignas Brazdeikis, Rokas Jokubaitis, rinktinės marškinėlius jau netrukus matuosis Matas Buzelis, Kasparas Jakučionis, Augustas Marčiulionis, dar labiau įsitvirtins Deividas Sirvydis, Ąžuolas Tubelis, Marekas Blaževičius. Manau, kad viskas bus gerai ir tiek medaliai sugrįš.“
Arvydas Gronskis: „Manau, reikia nuoseklaus ir kryptingo darbo. Nesidairyti į kitus, kas prieš kiek metų kažką laimėjo, o žinoti savo tikslus, ką mes norime pasiekti. Tada nuoseklus darbas atneš rezultatą.”
Lietuvos rinktinė Rygoje sulaukė neįtikėtino sirgalių palaikymo, kuriuo žavėjosi visa Lietuva. Kaip manote, kas lemia tokią lietuvių meilę krepšiniui?
Gintautas Regina: „Tai – mūsų Lietuvos krepšinio istorija. Šita meilė neblėsta ir tikrai galime drąsiai save vadinti krepšinio šalimi. Aš girdžiu informaciją, kad futbolą lankančių vaikų daugėja ir tuo skaičiumi futbolas galbūt net lenkia krepšinį, bet aš manau, kad krepšinis mums yra artimesnis žaidimas. Aš tikiu, kad Lietuvos krepšinio ateitis yra šviesi, nes talentingų ir perspektyvių žaidėjų mes tikrai turime.
Man tenka dalyvauti Jono Valančiūno vardo stovyklose, kur matau tuos talentingus žaidėjus, todėl tų krepšininkų yra ir daugiau nei čia išvardinau. Turime įdomaus 15–16 metų jaunimo. Labai svarbu tą jaunimą prižiūrėti, tinkamai nukreipti, skatinti tobulėti. Ko negalime sau leisti, tai švaistytis talentais. Turime toliau juos puoselėti.“
Arvydas Gronskis: „Čia yra mūsų tradicijos. Žaidimas už Lietuvos rinktinę ir jos palaikymas mums, kaip tautai, yra ypatingai svarbu. Nedariau tyrimo, bet man atrodo, kad po tokio garbingo pasirodymo Europos čempionate, nors medalių ir nėra, į krepšinio mokyklas turėtų ateiti dar daugiau vaikų. Jie mato, kaip vyrams svarbu žaisti už Lietuvą, kiek tai reiškia jiems patiems ir visiems lietuviams. Ir tie vaikai, kurie šiandien praveria krepšinio mokyklų duris, atėjus laikui žais už rinktinę arba ją palaikys. Čia mes esame labai stiprūs ir tokie išliksime ateityje.“