Sekmadienį Paryžiuje oficialiai baigėsi 2024 m. olimpinės žaidynės, Lietuvai padovanojusios keturis medalius.
Vieną iš jų Lietuva iškovojo olimpiadoje debiutavusioje šakoje – breike. Ten pasaulio čempionė iš Lietuvos Dominika Banevič (Bgirl Nicka) liko antra ir pasidabino sidabru.
Breikas Paryžiuje sulaukė pačių įvairiausių reakcijų. Vieniems sunkiai vertėsi liežuvis breiką vadinti sportu, kiti mėgavosi kitokiais nei įprasta pasirodymais ir apkalbinėjo 36-erių dėstytojos iš Australijos Rachael Gunn pasirodymus, kurie jai neatnešė nė vieno taško.
Istorinius aukso medalius breike iškovojo Japonijos ir Kanados atstovai, bet nei jie, nei Bgirl Nicka jų 2028 m. Los Andžele negins, mat dar prieš Paryžiaus olimpines žaidynes paaiškėjo, jog ši sporto šaka į kitą olimpinę programą įtraukta nebus.
Los Andžele ją pakeis visa eilutė sporto šakų, tarp kurių – ir kriketas, į olimpines žaidynes sugrįšiantis po 128 metų pertraukos. Paskutinį kartą kriketo atstovus olimpiniame kaimelyje buvo galima sutikti dar prieš abu pasaulinius karus, 1900 m.
Dar 2023 m. spalį Tarptautinis olimpinis komitetas skelbė, kad Los Andžele į olimpines žaidynes sugrįš arba bus naujai pristatyta pluoštas sporto šakų. Be kriketo Kalifornijoje bus žaidžiamas ir beisbolas, softbolas, lakrosas, skvošas, vėliavų futbolas ir skvošas.
Riedlenčių ir greitojo kopimo rungtims Los Andžele bus įteiktas pilnaverčių ir ilgalaikių sporto šakų statusas.
Įdomiausia iš naujų sporto rungčių, ko gero, bus vėliavų futbolas. Tai – amerikietiškojo futbolo atmaina, kurioje puolančios komandos turi nugabenti kamuolį iki varžovų aikštės pusės pabaigos, o besiginančios – nukabinti vėliavėlę nuo su kamuoliu esančio žaidėjo juosmens vietoje jo trankymo ir prispaudimo prie žemės.
Šio žaidimo pradžia datuojama 1940 m.
Tuo metu breiko atstovai tikėsis, jog jų šokiai į olimpines žaidynes sugrįš 2032 m. Brisbene, Australijoje.