Gražiais įvarčiais Lietuvos futbolo rinktinę į Baltijos taurės finalą atvedę „Kauno Žalgirio“ puolėjai Artūras Dolžnikovas ir Armandas Kučys perdavė linkėjimus klubo vadovui Mantui Kalniečiui.
Šeštadienio vakarą Edgaro Jankausko kariauna pirmą kartą nuo 2013 m. 2:0 nugalėjo Latvijos futbolininkus ir antradienį finale kovos dėl Baltijos taurės titulo, kurio savo rankose nelaikė jau 15 metų.
Abu įvarčius Lietuvai sumušė jaunieji „Kauno Žalgirio“ atstovai. Antrojo kėlinio pradžioje aukščiau visų kilo ir galva pasižymėjo 21-erių Kučys, o įpusėjus jam pirmą karjeros įvartį rinktinėje pelnė Dolžnikovas.
„Darbas dar nebaigtas. Pergalė, malonu laimėti, bet norime taurės, – kovingomis nuotaikomis tryško 2 įvarčius per 3 mačus rinktinėje mušęs Kučys. – Latviai rungtynių pradžioje primetė savo žaidimą, todėl mums reikėjo kažkiek prisitaikyti. Bet per pertrauką šiek tiek pakeitėme žaidimo planą ir tai puikiai pavyko“.
Tuo metu Dolžnikovui šis įvartis rinktinėje buvo pirmasis, o jį „Kauno Žalgirio“ puolėjas pelnė po įspūdingo reido nuo savo aikštės pusės ir tolimu smūgiu į viršutinį vartų kampą.
Fantastišku būdu rinktinėje atsidaręs Dolžnikovas iškart nuskuodė link rinktinės suolo, kur netrukus paskendo kitų rinktinės žaidėjų ir trenerio glėbyje.
„Pirmąjį savo įvartį tikrai įsivaizdavau ne taip. Galvojau, kad jeigu jau įmušiu, tai gerokai paprastesnį, po vienas prieš vieną situacijos. Tikrai smagu, kad pavyko įmušti ir dar taip“, – kalbėjo Dolžnikovas.
Prieš dvi dienas 24-ąjį gimtadienį atšventęs Dolžnikovas po ilgai lauktos pergalės prieš latvius siuntė linkėjimus ir „Kauno Žalgirio“ vadovui bei legendiniam Lietuvos krepšinio rinktinės įžaidėjui.
„Manau, kad Mantas Kalnietis šiandien bus patenkintas“, – juokėsi puolėjas.
Savo įvarčio epizode Dolžnikovas galėjo atlikti perdavimą prie baudos aikštelės atsilaisvinusiam komandos draugui, tačiau už „savanaudišką“ sprendimą Kučys ant bendraklubio nepyko.
„Nebūčiau, – juokėsi Kučys, paklaustas, ar būtų pykęs ant komandos draugo, jeigu jam nebūtų pavykę pasižymėti. – Tikėjausi jo perdavimo, nes žaidžiame tame pačiame klube. Kartais aš jam duodu tokius perdavimus, kartais neduodu ir jis po to pyksta. Jeigu būtų neįmušęs, gal ir būčiau kažkaip priekaištavęs, bet įmušė, todėl nieko dabar negaliu sakyti.“