Dar prieš sezono pradžią Panevėžio „Lietkabeliui“ paskelbus apie Roberto Štelmaherio prisijungimą, krepšinio specialistams toks Nenado Čanako įpėdinis sukėlė klaustukų.
Pasibaigus pasiruošimo ciklui, prasidėjus sezonui ir sužaidus vienerias LKL rungtynes, klaustukų ne tik nesumažėjo, bet netgi padaugėjo.
Pirmosiose LKL sezono rungtynėse „Lietkabelis“ 81:91 turėjo pripažinti Klaipėdos „Neptūno“ pranašumą. Nors Mindaugo Brazio auklėtiniai į panevėžiečių krepšį suleido net 18 tritaškių (viso praeito sezono rekordas), krepšinio specialistams įstrigo ne pats pralaimėjimas, o vyr. stratego sprendimai bei atsivėrusios sudėties bėdos.
„Vien po to, kad atėjai į komandą po Nenado Čanako, jau turi atitikti labai aukštai iškeltą kartelę, – svarstė treneris Tomas Purlys. – Aš mačiau ir jų draugiškas rungtynes su „Rytu“, ir dabar mačą su „Neptūnu“. Viena yra pralaimėti, bet visai kas kita, kai matai neveikiantį žaidimo planą ir neišnaudojamas žaidėjų stipriąsias puses. Šiaip gero vaizdo tikrai nebuvo.
Taip, galima šnekėti, kad keli žaidėjai buvo tik prisijungę prie komandos ir turėjo tik vieną treniruotę, bet pati žaidimo vizija man kol kas gero įspūdžio nesudaro. Aišku, kad po pirmų rungtynių vertinti yra sunku, bet įtampėlė tikrai jaučiasi. Man komandos vaizdas neatrodo užtikrintas ir geras. Vis tiek su tais žaidėjais jis treniravosi jau gana daug.“
Visgi, ko gero, įdomiausias Štelmaherio sprendimas pirmosiose rungtynėse buvo nepasitelkti Lietuvos U20 rinktinės lyderio ir Kauno „Žalgirio“ sistemoje užaugusio talento Liutauro Lelevičiaus. Panevėžio ekipai paskolintas krepšininkas aikštėje nepasirodė nė akimirkai, o tai galėjo lemti Štelmaherio baimė remtis jaunesniais žaidėjais.
„Kitas dalykas – Lelevičiaus neišleidimas. Man buvo labai keista, nes tai yra žaidėjas, kuris turėtų būti labai svarbi rotacijos dalis, – teigė Purlys. – Kalbame apie labai perspektyvų žaidėją, kuriam jau ne 16 metų. Tiem, kas matė Lelevičių ir jo potencialą, toks sprendimas tikrai turėjo atrodyti keistai.
Prieš „Rytą“ draugiškose rungtynėse jis atrodė nekaip, bet tai tik vienas mačas, juolab kad prieš tai jis atrodė tikrai gerai. Psichologiškai, kai ateini ir tikiesi būti svarbia komandos dalimi, bet tavęs neišleidžia, tai parodo, kad treneris juo nepasitiki.
Reikės tikrai šnekėtis ir su juo dirbti, kad atrasti tą pasitikėjimą tarp dviejų žmonių, nes bent jau aš Lelevičių matau kaip tikrai svarbų rotacijos žaidėją.“
Argumentuodamas savo pasirinkimo į aikštelę neleisti „Žalgirio“ sistemos talento, Štelmaheris teigė, jog stengėsi laimėti šias rungtynes ir pristigo pasitikėjimo žaidėju.
Tuo metu Martynas Gecevičius teigė, jog Štelmaherio užduoties nelengvina ir surinkta beveik vien iš lietuvių surinkta sudėtis, kurioje netrūksta lyderių rolę norinčių užimti žaidėjų bei jaunų talentų.
„Pažiūrėjus pirmąsias rungtynes su „Neptūnu“, jų akivaizdi bėda yra tai, kad jie neturi normalaus įžaidėjo, – pažymėjo krepšininkas. – Atvykstantis Davisas irgi yra ne įžaidėjas, o labiau taškų rinkikas. Bičkauskis tris mėnesius nežais dėl traumos, Valinskas, mano akimis, irgi nėra tikras įžaidėjas ir niekada nebus. Vienintelis jų įžaidėjas dabar yra Sabeckis, bet jis žaidė 13 minučių…
Man komanda atrodo turinti problemų. Su Bičkauskiu viskas galbūt būtų kitaip, nes jis gali ir sukurti, ir apsiginti, nes Valinskas išėjęs, jeigu neklystu, pirmas tris atakas metė į krepšį. Tai yra į krepšį norintis mesti žaidėjas. Jeigu jis būtų pagalbinis ar combo žaidėjas, viskas būtų gerai, bet, mano akimis, Valinskas būti pagrindiniu įžaidėju netinka, o šiai komandai, kurioje yra daug talento ir ego, vadovauti bus sudėtinga.
Štelmaherio laukia didžiulis iššūkis, ypač po Čanako, išaugusių lūkesčių ir ant popieriaus solidžiai atrodančios sudėties.“
Dėl to, jog „Lietkabeliui“ stipriai trūksta įžaidėjo, pritarė ir Purlys.
„Lipkevičiui reikia sukurti progas, Sirvydis, Orelikas irgi yra metikai, – analizavo specialistas. – Jeigu jie turėtų tokį žaidėją kaip Žagaras, būtų idealu, bet dabar to kūrėjo komandoje tikrai trūksta.“