Lietuvos futbolo rinktinė buvo labai arti to, jog pasaulio čempionato atranką pradėtų tašku prieš gerokai pajėgesnius lenkus. Nors pastarųjų kailį 80-ą minutę išgelbėjo Roberto Lewandowskio įvartis su fortūnos prieskoniais, rungtynės, panašu, lietuviams paliko kur kas malonesnį įspūdį nei Lenkijos spaudai.
Pastaroji po išvargtos pergalės 1:0 savo tautiečiams ir jų strategui Michalui Probierzui negailėjo aršios kritikos, alegorijų, aštrių epitetų ir nemalonių palyginimų.
„Prisiminiau vieną istoriją, kai lietuvis ir lenkas susitiko bare Airijoje. Tikriausiai jų pasisėdėjimas buvo prastas, nes jo pabaigoje jie susimušė. Turbūt diskutavo, ar Adomas Mickevičius yra lietuvis, ar lenkas. Byla nukeliavo iki teismo, lenkas turėjo sumokėti apvalią baudą ir jam buvo skirtas kalėjimas lygtinai.
Turbūt neperdėčiau sakydamas, kad jis Lenkijos garbę tą dieną gynė labiau nei futbolo rinktinė penktadienio mače. Michalo Probierzo auklėtiniai laimėjo, tačiau čia ir tebuvo vienintelis pozityvas. Labiausiai liūdina tai, koks vaizdas buvo aikštėje, nes ši rinktinė, nepriklausomai nuo varžovų lygio, visada žaidžia taip pat.
Nesvarbu, ar žaidžiame prieš geriausias pasaulio komandas, ar prieš FIFA reitingo dugne esančius varžovus. Visada ta pati istorija. Rungtynės stipriai priminė paties Michalo Probierzo kažkada rekomenduotą Fernando Aramburu knygą „Kai grįžta paukščiai“. Daugiau nei 700 puslapių knyga, kurią skaitydamas save guodi, kad kažkada pagaliau turi tapti įdomu.
Nenuostabu, kad be Nicola Zalewskio ir Piotro Zielinskio kitiems žaidėjams nerūpi rinktinė. Jeigu ne Jakubo Kaminskio sustabdyta lietuvių ataka, galbūt dabar apskritai kalbėtume apie didžiausią gėdą Lenkijos futbolo istorijoje. Lewandowskio įvartis nepagražina rungtynių paveikslo, bet bent jau suteikia vilties likusiai atrankos daliai. Bet ar tikrai turėtume toliau apgaudinėti save, kad viskas gali būti gerai?“ – rašo „Sports.pl“ žurnalistas Darius Dobekas.
Lenkai pirmą kartą po daugiau nei 20 metų pertraukos pasaulio čempionato atranką pradėjo pergale, tačiau tai pernelyg daug pozityvumo vietos žiniasklaidai neįpūtė. „TVP Sport“ žurnalistas Jakubas Kazula saviškius lygino su Gibraltaro futbolininkais.
„Mūsų futbolininkų bejėgiškumas pirmoje pusėje buvo tiks stiprus, kad jie net nebuvo arti įvarčio. Iš neutralaus futbolo fano perspektyvos, pirmas kėlinys buvo tiesiog nuobodus. Lenkijos rinktinės gerbėjo akimis, tai buvo 45 kančios minutės.
Lenkija tapo pirma komanda po beveik metų pertraukos, nesugebėjusia lietuviam įmušti įvarčio pirmajame kėlinyje. Paskutinį kartą to nepadarė… Gibraltaras, nors reikia pažymėti, kad lietuviai Tautų lygoje tikrai nežaidė prieš pačias stipriausias komandas – Rumuniją, Kosovą ir Kiprą.
Lenkija šiuo metu yra kaip Gibraltaras. Ne tokių išvadų po pasaulio čempionato atrankos starto tikėjomės“, – rašo „TVP Sport“ žurnalistas.
LEWANDOWSKI WHAT A GOALLLL pic.twitter.com/PkciHgkoYQ
— ` (@Pxxdwskiii) March 21, 2025
Lenkijos futbolo federacijos prezidentas Cezary Kuleszas socialiniame tinkle X pripažino, jog rungtynės buvo sunkios, tačiau pridėjo, jog svarbiausia – 3 taškai. Dėl to prezidentas sulaukė kandžių replikų net iš žiniasklaidos, kuri liūdėjo ir dėl vėl labai tylaus palaikymo Nacionaliniame stadione Varšuvoje, sutraukusiame 60 tūkst. sirgalių.
„Roma per dieną nebuvo pastatyta, bet stadionas vėl skendo tyloje. Nepasakyčiau, kad emocijos keitėsi net ir pelnius pergalingą įvartį. Galbūt mums įprasta palaikyti rinktinę tyliai, be jokio bruzdesio? Vargu ar šis stadionas kažkada virs garsia tvirtove, kurioje palaikymas gąsdins varžovus.
Keista, nes jis yra vienas gražiausių ne tik Lenkijoje, bet ir visoje Europoje. Skaudi tiesa, bet palaikymas į pilkas rungtynes neįnešė jokių spalvų. Lietuvos rinktinės fanų sektorius buvo girdimas geriau ir gerokai dažniau. Lietuvos futbolininkai dažnai mėgino juos užvedinėti ir į tai visada gavo atitinkamą atsaką. Ne, lietuviai tikrai nesijautė kaip išvykos mače, o su kiekviena minute jų tikėjimas tik augo“, – rašo Piotras Kamienieckis.
Jis buvo vienintelis, į rungtynes pažvelgęs romantiko akimis. Jo kolega iš TVP Mateuszas Rozyckis toliau užsiėmė tuo pačiu, kuo ir kiti sporto žurnalistai – rinktinės skalbimu.
„Probierzo užpakalį paprasčiausiai išgelbėjo Lewandowskis ir varžovų meistriškumo lygis. Nėra jokių žodžių ar argumentų, kurie jį galėtų pateisinti. Man gėda už šią komandą“, – aštrių žodžių negaili žurnalistas.
Pozityvumu netryško ir Wojciechas Papuga iš „Meczyki.pl“.
„Išgelbėjome save nuo pažeminimo, bet nemalonus poskonis liks ilgam. Be dviejų žaidėjų – Roberto Lewandowskio ir Jakubo Kaminskio – nemokame žaisti futbolo. 80 minučių Italijos, Ispanijos, Graikijos, Anglijos ir Nyderlandų lygų žaidėjai nesugebėjo pelnyti įvarčio prieš komandą, kuri Tautų lygoje pralaimėjo visus mačus, įskaitant ir prieš tokius varžovus kaip Kosovą ir Kiprą.
Tuo metu žaidėjai iš Lietuvos, Kazachstano, Slovėnijos, Rumunijos, Belgijos, Lenkijos ir Čekijos lygų narsiai kovės prieš gerokai pajėgesnę Michalo Probierzo komandą. Prabėgus valandai jie netgi turėjo nuostabų šansą, tačiau Lukaszas Skorupskis išgelbėjo mūsų kailį.
Žodžiai vėl tampa pigiausia valiuta. Viskas turėjo būti lengva, paprasta ir malonu, bet tapo sunku ir liūdna“, – nusivylimo neslėpė žurnalistas.