Lietuvos krepšinio rinktinė pradėjo pasirengimą antrajam atrankos į Europos čempionatą langui, kuriame du kartus išmėgins jėgas su Šiaurės Makedonijos komanda.
Po pirmosios treniruotės su žurnalistais bendravęs Mindaugas Kuzminskas kalbėjo apie permainas rinkinės trenerių štabe bei federacijoje.
„Aš esu tik žaidėjas ir eilę metų žaidžiu už rinktinę ir man visiškai nuoširdžiai nesvarbu, kas treniruos ar kas bus federacijoje. Nes tu žaidi, kaip bebūtų, už Lietuvą. Mes tiems pokyčiams įtakos daryti negalime, galime tik prisitaikyti. Ateina naujas treneris su naujomis idėjomis. Mūsų darbas yra juo tikėti ir sekti paskui.”
Atėnų AEK atstovaujantis lietuvis atviravo apie sudėtingą situaciją klube, pokalbius su Kaziu Maksvyčiu dėl galimybės persikelti į Turkiją bei pasakojo apie košmarą, kurį išgyveno savaitgalio akistatoje su Patrų „Promitheas”.
– Daug kas bijojo, kad treniruotės bus varginančios. Kaip pasirodė pirmoji?
– Mes Lietuvoje labai mėgstame užklijuoti etiketes. Ar tai būtų treneriai, ar žaidėjai. Gyvenimas eina į priekį, krepšinis keičiasi, kaip ir treniruočių pobūdis. Tie patys žaidėjai gali tobulėti, treneriai gali tobulėti. Net neabejoju, kad su tuo didelių problemų niekam nekils. Visi sėdime viename laive ir visi norime, kad būtų gerai komandai.
– Ko galime tikėtis iš rinktinės šiame lange?
– Tie langai labiausiai yra apie norą. Sudėlioji kažkiek rėmus ir tada eina kovingumas, noras, atsidavimas, žaidėjų forma tuo metu, kurią jie atsineša iš klubo. Čia mes turėsime tris treniruotes, kažko per daug nepristrateguosi.
– Kokie tie varžovai makedonai?
– Dar tik susirinkom, dar žiūrėsim. Dar vakar kai kurie žaidėme rungtynes. Kol kas nieko negaliu pasakyti.
– Kiek svarbu, kad makedonai neturės TJ Shortso?
– Labai svarbu. Matom, kad Eurolygoje jis yra sunkiai sustabdomas. Tokiuose atrankos languose, kur ne visi pajėgiausi žaidėjai gali rungtyniauti, nukenčia komandos, kurios turi Eurolygos žaidėjų, kaip mes. Tai yra šioks toks atokvėpis mums, bet ir be jo ten yra kam žaisti. Nesame mes tokie stiprūs, kad kažką iš anksto galėtume nurašyti.
– Pačiam buvo klausimų, kvies ar nekvies?
– Nuoširdžiai, buvo. Ateina naujas treneris su nauja vizija. Galbūt kardinaliai norėtų atjauninti ar atnaujinti rinktinę, tad buvau viskam pasiruošęs. Bet sulaukiau skambučio ir, kaip visada, apsidžiaugiau bei pasakiau, kad būsiu, jei būsiu sveikas.
– Ar pameni, kad Rimas Kurtinaitis yra tave treniraves?
– Taip, „Sakaluose”. Man buvo 17 metų. Va tada tai kentėjau, tikrai. Normalu, esi toks viščiukas neapsiplunksnavęs, nieko nemoki ir ateini pas trenerį reiklų. Tai tikrai nebūdavo lengva.
– Kaip paaiškintum tokią gerą savo formą?
– Aš galvoju, kad stebuklingo recepto nėra. Kas vieniems veikia, nebūtinai veikia kitiems. Daugiausiai tam įtakos daro tai, kad pas mane yra vis dar didelis noras žaisti. Neaišku, kas mane anksčiau pasibaigs, noras ar kūnas neatlaikys. Jaučiuosi reikalingas. Kol yra noras laimėti, kol prieš kiekvienas rungtynes didelis jaudulys, tol man yra labai malonu žaisti krepšinį.
– Kas vyko šeštadienį Patruose? Ar tai eilinė diena Graikijoje?
– Ne, buvo labai blogai. Labai galėčiau daug išsiplėsti. Krepšinio, lygos prasme, nors Graikijoje rungtyniauja stipresnės komandos nei Lietuvos krepšinio lygoje, bet organizaciniu ir ypatingai teisėjavimo atžvilgiu ten ryškiai atsiliekama. Yra labai negražių tendencijų, kur aš jau negalvojau, kad tai šiais laikais dar vyksta. Pirmą kartą gyvenime su tokia situacija teko susidurti. Visi buvo išvaromi.
Baisiausia, kad kai buvo išvaromi mūsų sirgaliai, pareigūnai, mano nuomone, naudojo šiek tiek perteklinę jėgą. Įvyko tokios savotiškos riaušės, kur matai, kad tribūnose žmonės tiesiog krenta ant kėdžių. Po to eini į rūbinę, koridoriuje sirgaliai ir policininkai kraujuoti guli. Tokios atmosferos nelinkėčiau niekam. Krepšinis turėtų skatinti, vienyti. Ypatingai jaunus žmones, kad ateitų. Įsivaizduoju, kad ateini į rungtynes su šeima ir matai tokius vaizdus. Tikrai tas nepuošia. Tų tarpusavio karų yra daugiau negu turėtų būti. Krepšinis kartais nusistumia į antrą dalį.
–Kokia situacija AEK klube? Buvo pasirodžiusi informacija apie nemokumą ir kitų komandų susidomėjimą.
– Neneigsiu, teisybė buvo parašyta. Tiek dėl atlyginimų vėlavimo, tiek dėl susidomėjimo. Bet bandome spręsti susidariusią situaciją ir tikiuosi, kad viskas išsispręs.
– Gavai Kazio Maksvyčio kvietimą iš Manisos?
– Pasakiau, kad pats aš dar nelabai noriu kur nors keltis ir jei pavyks su klubu išsispręsti, tai liksiu. Laikas vis tiek tuos klubus spaudžia ir nesinori vedžioti už nosies, kad galėtų ieškotis kitų žaidėjų. O jei neišsispręs situacija, tuomet žiūrėsim.
– Ar nebuvo kontaktų su Kauno „Žalgiriu”?
– Ne, čia jau eilę metų nėra ir nemanau, kad bus. Nemanau, kad dar yra ką kalbėti ir nemanau, kad tai yra su krepšiniu susiję reikalai.
– Koks pasiūlymas patį iškrapštytų iš Atėnų?
– Man reikia derėtis dar su klubu, o tu tokį klausimą.