Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis apsilankė „Kauno dienos“ studijoje, kur atvirai atsakė į pastaraisiais mėnesiais krepšinio bendruomenę kaitinusius klausimus.
Strategas dar kartą patvirtino, kad prieš rugpjūčio atrankos langą buvo įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, tačiau federacijai neradus kito varianto, sutiko vėl stoti prie nacionalinės komandos vairo.
„Taip, aš niekada nesimėtau žodžiais. Sau gyvenime turbūt reiškiu daugiau priekaištų negu visi kartu paėmus. Tas rezultatas nebuvo visiškai blogas – turėjome tris pergales ir tris pralaimėjimus, kas leido toliau kovoti dėl patekimo į pasaulio čempionatą. Bet asmeniškai sau pasakiau, kad rezultatas ne toks, kokio aš noriu.
Nuėjau į federaciją ir pasakiau, kad, mano nuomone, tai nėra gerai. Išeinu todėl, kad po manęs atėjęs treneris dar galėtų tęsti kovą – ji nebuvo prarasta. Dažnai būna, kad atėjęs naujas specialistas duoda komandai naują impulsą. Federacija tai priėmė kaip mano žinią, ir aš tiesiog leidau laiką namuose.“
Treneris pripažino, kad po dešimties dienų sulauktas federacijos skambutis ir pareiškimas, kad kandidatų perimti rinktinės vairą neatsirado, jam sukėlė šoką.
„Apsispręsti išeiti yra sunku, bet apsispręsti sugrįžti – dar sunkiau, nes tu su ta situacija jau susitaikai. Nežinau, kam federacija siūlė šį postą, bet visi treneriai, kurie jo verti, turbūt turi klubus, yra užimti. Klubai jų neišleido, nes lietuviškos komandos ruošiasi Europos turnyrams, investuoja pinigus, viską suprantu.
Man buvo gan netikėta, kai po kokių dešimties dienų man paskambino ir pasakė, kad dėl visų trenerių užimtumo tinkamo žmogaus šiuo metu nesurado. Man tai buvo lengvas šokas, nes buvau su viskuo susitaikęs.“
Kurtinaitis atskleidė, koks esminis motyvas privertė jį pakeisti nuomonę ir prisiimti atsakomybę pastarajame atrankos etape.
„Paprašiau poros dienų, kad susidėliočiau savo jausmus. Pagalvojau vieną dalyką: gerai, jeigu aš dabar negrįšiu, tai ką – paliekame rinktinę vidury kelio likimo valiai? Nedalyvaujame toliau atrankoje ar kaip, jei nėra kitų laisvų trenerių?
Kai po dienos federacija ir trenerių taryba vėl išreiškė pasitikėjimą, pasakiau – gerai, grįšiu. Tiesiog nebeliko kitos išeities, reikėjo daryti tai, ką privalai.“
Strategas taip pat atskleidė, jog jam rinktinės trenerio postą praėjusiuose asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidento rinkimuose dalyvavę kandidatai.
„Teisybės dėlei pasakysiu, kad tuo metu buvo trys kandidatai: Robertas Javtokas, Ramūnas Butautas ir Mindaugas Balčiūnas. Balčiūnas pasiūlė man tapti treneriu, jei laimėtų rinkimus. Javtokas man irgi paskambino, jei laimėtų. Su Butautu taip pat netiesiogiai kalbėjome, kad pasiūlytų, jei jį išrinktų.
Man rinktinės trenerio postą siūlė visi trys, bet aš nežaidžiau dvigubų ar trigubų žaidimų. Pasakiau tiesiai: Balčiūnas man pasiūlė pirmas. Pasakiau, kad jeigu išrinks jus – tada galėsime kalbėti, ar dirbsiu. Ilgai galvojau, ar eiti į šį postą, nes turėjau klubą, buvau užimtas, bet Balčiūnas laimėjo rinkimus ir aš sutikau stoti prie rinktinės vairo.“