Rimo Kurtinaičio vadovaujama Lietuvos krepšinio rinktinė pasirengimo Europos čempionatui cikle šluoja visus varžovus, tačiau pats strategas kol kas padebesiais neskrajoja.
Lietuvos krepšinio legendos vedami lietuviai sekmadienį Kaune pasiekė didžiausią pergalę, kai 77:54 sutriuškino Sakartvelo krepšininkus.
Kitos rinktinės pergalės buvo ne ką mažiau įtikinamos – 21 taško skirtumu sutriuškinti ir estai, ir ambicingieji turkai.
Visgi pats Kurtinaitis po pastarosios pergalės džiaugsmu pernelyg nespindėjo.
„Viską matėte. Esu ne kartą sakęs, kad labai akcentuojame gynybą, energiją, agresiją. Kartais būname net per agresyvūs, bet stengiamės žaisti taisyklių ribose. Tai šiuo metu man yra svarbiausia. Žinoma, kai tiek išsikrauni gynyboje, sunkiau būna puolime. Šiandien tas taiklumas buvo kažkiek nusimušęs, bet ties tuo dirbame.
Mūsų uždavinys – neleisti varžovams įmesti daugiau 60 taškų. Šiandien tai pavyko. Gal ir nebuvo geriausios mūsų rungtynės, bet manau, kad mūsų kryptis yra teisinga. Reikia ją tobulinti“, – kalbėjo Kurtinaitis.
– Ką labiausiai akcentuojate gynyboje ir kur reikėtų sumažinti tą agresyvumą?
– Nenorime leisti varžovams lengvai priimti kamuolio, bet negalime jų laikyti rankose. Turi būti išlaikomi atitinkami atstumai, nors ir kiek įmanoma mažesni. Žaidžiame ir agresyvų „step outą“, nors su Jonu to ir nedarome. Tai yra truputėlį kita istorija. Turime išeiti laiku, negalime numušti žmonių. Agresija turi būti proto ribose, bet, kaip sakiau, kryptis yra teisinga. Visi yra jauni ir alkani. Nežinau, kaip viskas klostysis toliau, bet tas noras ir užsidegimas yra. Ir iš žaidėjų turbūt girdėjote, kad jie tiek daug dar gyvenime nedirbo.
Šiandien paklausiau Roko Jokubaičio, ar patinka žaisti, kai esi fiziškai pasiruošęs. Atsakė, kad labai. Manau, kad žaidėjams patinka. Pradžia gal buvo sunkiau, treniruotės irgi sunkios. Pažiūrėsime, ką tai duos.
– Ar gynybą ir matote kaip savo X faktorių Europos čempionate?
– Manau, jog kad ir kaip bežaistum, talento vis tiek reikia. Bet tą talentą kartais galima kompensuoti savo aktyvumu ir energija. Tą ir darome. Nesakau, kad mūsų komanda nėra talentinga, bet tokios komandos kaip prancūzai, ispanai ir italai to talento turi daugiau. Dėl to ir susirinkome truputėlį anksčiau, kad išsikrautume fiziškai ir savo greičiais būtume greitesni už kitas europines komandas. Kol kas tai matome. Žinoma, tai tik draugiškų rungtynių ciklas, bet žaisti tame pačiame Kaune buvo labai atsakinga. Reikia jausti spaudimą kaip atsakomybę prieš žiūrovus.
Vis girdime kažkokias kalbas, kad egzistuoja nauja sistema, sena sistema. Žinau vieną sistemą. Tarėmės ir su treneriu Kazlausku. Jis sakė, kad tos strategijos gal ir keičiasi, bet krepšinyje visada reikia bėgti, šokti ir būti ištvermingam. Čia nėra naujų ir senų metodų. Arba tu bėgi, arba nebėgi. Pažiūrėsime, kokios formos būsime Europos čempionate, bet kol kas viskas vyksta gerai.
– Kaip vyksta Valančiūno įsiliejimas?
– Sakyčiau, kad mane jis šiandien maloniai nudžiugino, nes nesitikėjau iš jo tokios formos. Turime dar porą savaičių. Pagal NBA taisykles jis negalėjo su mumis sportuoti nuo pradžių. Individualiai dirbti yra sunkiau nei su komanda, bet jis pats iš savęs yra stiprus ir šiandien atrodė puikiai. Gynyboje mums jo truputėlį trūksta, bet tai yra natūralu. Su juo žaidėme trumpesnėmis atkarpomis, bandėme išnaudoti puolime. Tai pavyko puikiai. Manau, kad po truputėlį jį įvesime. Jis – besąlygiškai mūsų komandos lyderis.
– Ar galima sakyti, kad rinktinė turi du veidus: su Jonu ir be?
– Žinoma. Būtų neracionalu, jeigu su Jonu lakstytume. Turime išnaudoti jo potencialą puolime. Su juo žaisime tikslinį krepšinį ir lengvesnį be jo, kuomet aikštėje bus lengvesnius aukštaūgius.
– Minėjote, kad iki kontrolinių rungtynių pabaigos norite išlaikyti visus 15 žaidėjų. Kodėl priėmėte tokį sprendimą?
– Jeigu ruošiesi kažkuo tapti, niekas negali sutrukdyti visus 15 žaidėjų išlaikyti iki galo. Nematau prasmės taupyti, jeigu siekiame rezultato. Noriu turėti visą potencialą. Bus labai gaila tų, kurie nepateks į dvyliktuką, nes visi vienodai gerai dirba. Tačiau kažkas turės nepapulti. Neturiu niekam simpatijų ir antipatijų. Kas bus geresnis – tas ir važiuos. Dėl to apsispręsti dabar yra sunku. Sprendimą priimsime dieną prieš išvykimą.
– Kaip atrodo žaidėjų konkurencija ir ar jau po truputį dėliojasi galvoje rinktinės paveikslas?
– Jau renkant komandą dėliojosi paveikslas. Niekada neprisirišu prie pavardžių, prisirišu prie žaidimo stiliaus ir tikimo. Sulaukiu daug klausimų, kodėl nepaėmė tam tikrų žaidėjų. Jie nėra blogi, bet aš renku žaidėjus pagal savo žaidimo stilių. Kai kurie netinka mano stiliui. Paveikslą matau, kas bus geresnis ar blogesnis – stebėsime einamuoju laiku. Taip elgėmės ir prieš Atlantos olimpines žaidynes. Bandau vadovautis nueitu keliu, nes jis man buvo sėkmingas.
– Kokius metodus naudojate sutelkiant komandą, nes rinktinė atrodo labai vieninga?
– Pusė iš jų yra vedę, turi vaikus. Jų nepriversi ir visą laiką nedabosi. Buvo ir dabar situacija, kai Jonas juos Turkijoje norėjo išsivesti vakarienės į restoraną, bet padarėme nedidelį susirinkimą ir pasakiau, kad po sunkaus darbo prasižengti bus nemalonu ir visas tas darbas nueis šuniui ant uodegos. Manau, kad su visais žmonėmis gali kalbėti. Kažką pasiekti gali tik per supratimą. Kaip minėjau, niekam neturiu nei simpatijų, nei antipatijų. Yra reikalai, yra tikslai, kuriuos įgyvendinti yra lengviau, kai seki planą. Sėkmės garantas yra žaidėjų pasirinkime. Gali susikviesti žvaigždes ir nieko nepasieksi. Šiuo klausimu mums yra labai pasisekę, ar mums užteks meistriškumo Europos čempionate – kitas klausimas.
Kita vertus, dabar esame stiprūs, bet kartais tą chemiją sudrasko vienas kitas pralaimėjimas. Tada ir pamatai, ar esi komanda, ar ne komanda. Tikiuosi, kad mum tai nenutiks. O šiuo metu viskas puiku.
– Tai sustabdėte Jono iniciatyvą?
– Telieka tai paslaptimi.