Praėjusią savaitę skelbti rinktinės kandidatų sąrašą žadėjęs Rimas Kurtinaitis jo kol kas negali atskleisti dėl kelių priežasčių. Nacionalinės komandos reikalus antradienio spaudos konferencijoje aptaręs specialistas atskleidė, jog taip yra dėl tebesitęsiančių vietinių čempionatų ir dar nesulaukiamų atsakymų iš Domanto Sabonio bei Mato Buzelio.
Antradienį Lietuvos rinktinė viena žinia pasidalijo – atskleista, kad pasiruošimo Europos čempionatui procese Kurtinaičio komanda sužais septynerias kontrolines rungtynes su tokiomis priešininkėmis kaip Luka Dončičiaus vedama Slovėnijos rinktine, EČ organizatore Latvija, ambicijų nestokojančia Turkija, Sakartvelu ir Islandija. Septintasis varžovas taip pat turėtų paaiškėti artimiausiu metu.
„Kalbėjome apie 6-7 rungtynes. Nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių, bet norėtųsi išvažiuoti pergalingai, nes tai yra ir psichologinis pasiruošimas. Tose rungtynėse norėsime pakelti emocijas. Sužaisime 7 rungtynes, manau, kad tai yra optimalu, nes mums reikia žaidybinės patirties, kadangi neturėsime daug laiko treniruotėms. 7 rungtynių turėtų pakakti vykstant į Europos čempionatą“, – kalbėjo Kurtinaitis.
Nors Baku „Sabah“ ekipos strategas dėl tebevykstančių procesų kol kas negali skelbti kandidatų sąrašo, Lietuvos krepšinio legenda atskleidė, jog su visais žaidėjais jau yra pasikalbėjęs.
„Turime sąrašus, turime kandidatus, bet jų neskelbiame, nes dar tebevyksta čempionatai, kažkas gali keistis, gali būti traumų. Stovyklą pradedame liepos 15 d., kelios savaitės bus skirtos fiziniam pasiruošimui, kad prieš kitų komandų meistriškumą galėtume pastatyti savo energiją ir fizines galias. Toks mano požiūris į sportą, kaip visa tai pasiteisins – bus matyti“, – teigė strategas.
– Ar tame sąraše yra Buzelio pavardė?
– Ne, nėra. Jeigu atvirai, kalbėjau ir su jo tėčiu, ir su Matu, ir su Artūru Karnišovu. Šis pasakė, kad kliūčių nedarys. Dabar laukiu to skambučio iš Buzelio. Žiniasklaidoje pasirodė žinia, kad jis nenori žaisti, nors nežinau, iš kur ji atėjo. Aš vis dar laukiu skambučio, skambinsiu ir pats.
– Kodėl vis dar yra klausimų ir ar pats jau nenorėtumėte žinoti, ar jis žais, ar nežais?
– Čia yra labai subtilus klausimas. Paskaitau, seku tinklalaides, kiekvienas iš jūsų yra sudarę savo rinktines, nors mes net patys nežinome. Jūsų tos rinktinės dažnai yra skirtingos, taip atsiranda pretekstas kažką sakyti ne taip. Buzelį matau rinktinėje, matau jį kaip perspektyvų jauną žaidėją, bet kaip jis atrodys Europos čempionate – klaustukas visiems. Esame matę daug žvaigždžių, kurios nepritampa prie pasaulinio krepšinio, nes taisyklės, gynybos yra kitokios. Aš jį matau 2-4 pozicijose, ginasi jis neblogai, bet NBA matau tik dvi komandas, kurios tikrai ginasi – Oklahomos ir Indianos. Buzelio potencialą matau, dabar laukiu jo sutikimo ir neturiu ką daugiau pasakyti. Jau esu minėjęs, kad už rinktinę turi žaisti tie geriausi žaidėjai, kurie to nori. Jeigu mums reikės kažko prašyti, manau, būtų ne tema. Tikiuosi, kad jis nori žaisti ir kad žais.
– Kodėl jis dvejoja?
– Jis yra pirmametis NBA žaidėjas, nenoriu grįžti prie pavardžių, bet žinome ir kitų lietuvių, kurie po pirmų metų norėjo geriau pasiruošti sekantiems. Pirmaisiais NBA sezonais žaidėjai yra savotiškai nurašomi, nes reikia priprasti prie lygos. Antraisiais sezonais komandos jau nori matyti žaidžiančius žaidėjus, o tretieji jau turi būti produktyvūs. Tokia yra tų trejų metų kontraktų naujokams filosofija. Po pirmų metų jaunuoliai paprastai lieka Amerikoje ir dirba su savo individualiomis programomis. Jeigu jis nori ruoštis, mes jo neprisikviesime. Žinau, kad ir Domantas Sabonis į Palangą atsiveždavo asmeninius trenerius ir dirbdavo individualiai, kai kilo į aukštumas. Yra ir toks kelias. Aš noriu jį matyti rinktinėje, noriu jį pačiupinėti. Priežasčių jis man nesakė, bet pažadėjo, kad mane informuos pirmą. Kol kas informacijos nesulaukiau.
– Ar yra daugiau žaidėjų, dėl kurių dalyvavimo kyla klausimų?
– Ne, mes neturime jokių klausimų. Gal buvo klaustukų dėl Butkevičiaus, bet turėjome labai racionalų pokalbį. Jis sakė nežinantis, kaip baigs sezoną, bet jeigu neturės traumų – klausimų nebus. Su visais kitais taip pat kalbėjau asmeniškai. Girdėjote ir Jokubaičio, ir to paties Giedraičio pasisakymus. Visi nori žaisti rinktinėje su dideliu noru, o tai man yra svarbiausia. Koks bus jų lygis, klasė ir kaip sulipdysime komandą – tai jau bus trenerių atsakomybė.
– Ar iš Domanto Sabonio sulaukėte aiškaus atsakymo?
– Kalbėjome su juo vieną kartą, jis paprašė praleisti Europos čempionatą, tačiau to klausimo dar neuždarėme. Jam gegužės 15 d. gimė sūnus. Pasveikinau, parašiau žinutę, laukiu atsakymo. Todėl ir neskelbiame visos sudėties, nes dar laukiu atsakymų. Yra daug galų, kurie nėra uždaryti.
– Ar dėl Sabonio dalyvavimo kalbėjotės su jo tėvu?
– Laukiu, Arvydas dabar yra Japonijoje, bet turi grįžti. Kai grįš – kalbėsimės. Nežinau, kiek šiais laikais tėvai gali nurodinėti vaikams, bet aš linkęs tikėti, kad sūnus turi klausyti. Kaip viskas vyksta kitose šeimose, spręsti negaliu.
– Kaip susiklostė Jono Valančiūno ir Tomo Pačėso konklava?
– Viskas labai gerai, paleidome dūmus (juokiasi). Pokalbis buvo vyriškas. Gerai, kai yra skirtingų nuomonių įvairiais klausimais. Aš už tai, kad būtų bendra chemija, kuri padidina tikimybes laimėti. Tą chemiją žadame išgauti. Jie pasikalbėjo, išsakė savo nuomones ir padavė rankas.
– Skandalas užglaistytas?
– Nemanau, kad tai buvo skandalas. Jie pasikalbėjo ir viskas išsisprendė.
– Bet gal buvo galima paskambinti prieš du mėnesius?
– Aš žinau, ką galime ir ko negalime padaryti, krepšinyje esu ne pirmus metus. Atvirai deklaravau, kad turėjau savo čempionatą, o grįžęs sutvarkysiu reikalus. Nepasitenkinimų rinktinėse visada būna. Jei atsimenate, neblogai futbolą žaidęs Romario irgi turėjo konfliktų su Brazilijos rinktinės treneriais. Aš šioje situacijoje konflikto neįžvelgiau, mačiau tai kaip juoką ar pastabą. Ji galbūt buvo ištransliuota ne taip, kaip reikėjo, bet nenorėčiau grįžti į praeitį. Reikia braukti brūkšnį.
– Ar su Valančiūnu kalbėjotės apie Buzelio situaciją?
– Pasikalbėjome. Nežinau, ar verta transliuoti, ką sakė Jonas, bet sutarėme, kad neaišku, kaip reikės Buzelį integruoti į europinį krepšinį. Jam tik 20 metų, kalbame apie augantį organizmą. Matome, kaip Europoje ilgai integravosi Ignas Brazdeikis, pakeitęs tris klubus. Šiemet po Naujųjų metų jis pradėjo žaisti taip, kaip reikia. Viskas nėra taip paprasta. Pamatome, kad NBA gražiai įdeda, ir mums atrodo, kad čia irgi dėlios per visus. Europoje nepadėliosi. Šių dalykų negalime pasverti ir pamatuoti, kol neturime galimybių pasitikrinti. Kartais būna ir taip, kad nusiperki brangų žaidėją, kuris priešininkų komandoje atrodė puikiai, bet savo komandoje atrandi krūvą jo minusų. Man būtų įdomu pažiūrėti, kaip jis įsipaišo į mūsų žaidimą.
– Edgaro Ulanovo nematote rinktinėje?
– Labai gerbiu šį žaidėją už viską, ką jis atidavė Lietuvos krepšiniui ir „Žalgiriui“. Sprendimai nėra galutiniai. Skaičiau jo atsiliepimą, kad niekas neskambino. Taip, neskambinome, bet dar neturime galutinių planų, nes tebevyksta vietiniai čempionatai.
– Ar esate apsisprendęs dėl galutinio asistentų sąrašo?
– Šiuo metu esu apsisprendęs. Turime Šernių, Pačėsą, Ulčicką. Galvočiau, kad reikėtų dar vieno skauto. Šernius šiuos dalykus daro neblogai, bet kadangi Europos čempionate bus ir dvigubų dienų, vieno Andriaus (Ulčicko) gali neužtekti. Bet šiaip nematau didelio štabo prasmės. Pačėsas atsakingas už gynybą, aš dėlioju bendratį ir puolimą, Šernius į viską padeda žiūrėti iš šalies. Turime optimalų variantų. Žinau, kad Amerikoje jie turi po 12 trenerių, bet nematau, kad to reikėtų ir čia.
– Galbūt kažkas aišku ir dėl jūsų ateities klubiniame krepšinyje? Liksite Azerbaidžane?
– Viskas yra procese. Kai bus sprendimas – pranešiu. Pasakysiu kaip Matas Buzelis: „Jūs sužinosite pirmas“.
– Ar sąrašuose yra jaunieji talentai Jakučionis ir Marčiulionis?
– Bus pranešta. Kaip minėjome, turime ir universiadoje žaisiančią studentų rinktinę, kuri šiemet veiks kaip rezervinė. Viską sekame, kontroliuojame.
– Dovydas Giedraitis „Žalgiryje“ daug žaidė įžaidėjo pozicijoje.
– Taip jį ir matau, kaip įžaidėją. Turėsime individualų pokalbį. Nežinau, kokie jo uždaviniai „Žalgiryje“, bet norėčiau daugiau iniciatyvos, nes meistriškumo jam užtenka, tiesiog reikia didesnio lietuviško naglumo. To paties noriu ir iš Žemaičio, kuris „vilkuose“ prarado iniciatyvą. Bus atskiri pokalbiai ir manau, kad viską išspręsime.
– Jeigu Sabonis dėl šeimyninių aplinkybių nuspręs nevažiuoti, ką matytumėte centro pozicijoje šalia Valančiūno?
– Paskelbsime.
– Gal reikės skambinti Mindaugui Kuzminskui?
– Turėjome pokalbį po paskutinio lango. Labai gerbiu šį žmogų. Jis yra labai tolerantiškas, aš gal esu truputėlį kitoks. Man krepšinis visada buvo pirmoje vietoje, o jis ištransliavo, kad egzistuoja ne tik krepšinis. Tai nereiškia, kad jis galėjo žaisti geriau. Tai yra žmogus iš didžiosios raidės, bet turbūt atėjo laikas, kai jis apsisprendė.
– Ar pasikeitė jūsų kritiška pozicija dėl darbo per dvi kėdes?
– Nepasikeitė. Noriu dirbti klube ir į rinktinę atėjau dėl to, kad buvau pakviestas. Daug trenerių Europoje šiuos darbus suderina, bet tai nėra mano darbo stilius. Nesupraskite kaip atsiprašinėjimo. Dabar klubas yra nuėjęs į šalį, man tie procesai yra neįdomūs. Man dabar įdomu Lietuvos rinktinė.
– Ar yra šansų, kad klubinė karjera vystytųsi kažkur kitur, o ne Baku „Sabah“?
– Nenorėčiau taip išsiplėsti į ateitį. Žmogus – kaip agurkas, 70 proc. vandens. Šiandien gali suplanuoti vienaip, rytoj jau gali sėdėti iš dešinės pusės kažkam kitam. Mane tenkina darbas „Sabah“ klube, jeigu jie nuspręs pratęsti kontraktą, tada kalbėsime.
– Ar rinktinės durys jau yra užsidariusios Donatui Motiejūnui?
– Durys nėra uždarytos, bet jo savo komandoje nematau. Jis savo karjerą pradėjo kaip ketvirtas numeris, dabar yra penktos pozicijos žaidėjas. Apie jo profesionalumą nekalbu, jis yra labai profesionalus, bet ar tokio žaidėjo mums reikia? Aš jo nepasirinkau. Bet tai yra žmogus iš didžiosios raidės, jis žaidžia gerame klube.