Lietuvos krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Rimas Kurtinaitis aptarė artėjančias pasiruošimo rungtynes su Turkija, konkurenciją dėl vietos galutiniame dvyliktuke bei pakoreguotą treniruočių grafiką.
Trečiadienį Kurtinaičio auklėtiniai dar sykį išmėgins jėgas su Turkijos rinktine. Tai bus priešpaskutinis pasiruošimo ciklo mačas Lietuvos rinktinei, po kurio bus sužaistos paskutinės draugiškos rungtynės prieš Islandiją.
Pasak stratego, antrasis susitikimas su turkais bus sunkesnis.
„Tikimės rimto iššūkio. Norėjome, kad su slovėnais žaistų Dončičius. Deja, nežaidė. Norėtume pilnesnio pajėgumo komandų. Negaliu pasakyti, kad tie, prieš kuriuos žaidėme, buvo silpni, bet galvoju, kad turkai bus geresnės formos, negu kai mes žaidėme prieš juos Turkijoje. Aišku, žinote, kad jų pagrindinis ginklas yra priekinė linija, kur turi eilę aukštų žaidėjų. Ir nežinome, kaip reikalai bus su (Shane’u) Larkinu. Kiek žinau, tai rytinėje treniruotėje jis nebuvo, bet aš nežinau jų pasiruošimo stiliaus. Tikėkimės, kad bus, nes aš norėčiau, kad jis būtų aikštelėje“, – teigė Kurtinaitis.
– Galbūt prieš turkus išvysime susiaurintą rotaciją?
– Dar nemanau, nes turime eilę klausimų kai kuriems žaidėjams. Vaizdą kaip ir turime, bet dar yra negalutinė rinktinė. Manau, kad ta kova dėl pozicijos būti rinktinėje vyks iki paskutinės treniruotės. Manau, kad visi penkiolika žaidėjų, kuriuos turime, yra verti rinktinės. Papuls į rinktinę tie, kas bus geresnės formos. Mes turime savo strategijas, savo žaidybinę discipliną ir norime jos laikytis. Žaidėjas ne tiek svarbus, kiek jis įmeta, bet kaip jis atliko savo rolę.
– Likus savaitei iki čempionato, kaip atrodo treniruočių procesas?
– Intensyvumo nenuėmėme, sutrumpinome ilgas treniruotes, sumažinome treniruočių skaičių nuo dviejų iki vienos ir tikimės, kad mūsų fizinio rengimo treneriai bus teisingai paskaičiavę, kad į Europos čempionatą ateitume optimalios formos.
– Paskutiniai reitingai rodo, kad Lietuva ketvirtoje vietoje. Nebus meškos paslauga prieš pat čempionato startą?
– Šiandien turėjome susirinkimą su komanda, būtent tą klausimą palietėme. Džiugina, kad mus pradėjo laikyti „mėsa“. Mes dirbame savo darbą, aš nelabai seku, kas ką kalba, kas ką sako, kaip kas ką vertina. Džiugu, kad esame pakelti į tokį aukštį. Esame įpareigoti apginti tą poziciją ar netgi ir viršyti. Garastas visada kartodavo: „Jeigu nori pasiekti maksimumą, turi užsibrėžti sau neįmanomą uždavinį.“ Jūs žinote mano gyvenimo filosofiją, ne kartą esu sakęs: mus tenkina pergalės ir bandysime jų siekti. Manau, kad treniruojamės puikiai. Dar reikės viską, ką mes treniravomės, ką žaidėme, pernešti į oficialų Europos čempionatą.
– Ar bus kažkokių slėpynių nuo turkų?
— Ne. Mes nežaidžiame slėpynių, mes žaidžiame pilna jėga. Šitas rungtynes tikrai žaisime pilna jėga, kaip pavyks – nežinau. Bus matyti tolimesnė eiga. Norime truputėlį pataupyti mūsų vedančius žaidėjus, nes jie tikrai gerai dirbo ir turės daugiau žaisti Europos čempionate, negu dabar aš leidžiu juos žaisti rotuodamas. Kažkokias tokias strategijas darysime, bet su turkais žaisime maksimaliai, kiek galime.
– Ar Tadas Sedekerskis, kuris praleido mačą su slovėnais, bus pasiruošęs žaisti ir kokia jo sveikata?
– Jo sveikata gera. Turi mikrotraumų, bet nemačiau reikalo išleisti žaisti. Nenorėčiau sumenkinti kitų komandų, tikrai laukėme Dončičiaus ir man buvo įdomu, kaip mes jį sugintume ir panašiai. Bet kadangi mes turėjome tokias lengvesnes rungtynes, jeigu matėte, mes žaidėme su keturiolika žmonių, bandėme visokius variantus. Jeigu kartais mums reiktų Margirio (Normanto) įžaidėjo pozicijoje, nors jis nėra įžaidėjas, bet jeigu iš bėdos reiktų combo įžaidėjo, kurį galima pakelti per poziciją. Mes pabandėme Radzevičių žaisti ketvirtu numeriu, jeigu trūktų tokios pozicijos. Mes savo bandymus pasidarėme be jokios baimės, kad pralaimėsime.
Dabar norėtųsi išgauti maksimumą iš priešininkų. netgi nežiūrint į tai, kad ir pralaimėtume, norime pažiūrėti, kaip atrodytume su stipriausiomis komandomis.
– Kiek norėtumėte pasisparinguoti prieš Larkiną?
– Nenorėčiau sumenkinti kitų komandų. Tikrai laukėme Dončičiaus. Man buvo labai įdomu, kaip prieš jį apsingintume, bet turėjome gana lengvas rungtynes, panaudojome 14 žmonių. Todėl bandėme visokius variantus, Margirį įžaidėjo pozicijoje, Radzevičių – ketvirtoje. Pasidarėme bandymų be jokios baimės, kad pralaimėsime.
Dabar norėtųsi išgauti maksimumą iš priešininkų, net jei ir pralaimėtume. Norime pažiūrėti, kaip atrodytume su stipriausiomis komandomis.
– Turkai pirmajame mače atrodė labai prastai, tačiau pastarajame mače su vokiečiais jau buvo visai kitokie. Į ką atkreipėte dėmesį tose rungtynėse?
– Žiūriu į intensyvumą. Jie intensyvumo nepakeitė. Kaip ir vokiečiai, turintys daug aukštos klasės žaidėjų. Jų krepšinis yra šiek tiek lėtesnis. Mes norime prieš tas taktikas ir meistriškumą pastatyti agresyvumą ir greitį. Bandysime tai rytoj ir padaryti.
– Ką dar norėtumėte išgyvendinti iš žaidimo prieš Europos čempionatą?
– Darome po 20 klaidų. Žinoma, jas būtų galima eliminuoti sulėtinus žaidimą, bet noriu, kad ir šiame greityje išmoktume neklysti. Taip pat dar kažkiek neramina kova dėl atšokusių kamuolių. Ją laimime, bet neryškia persvara. Bus komandų, kurios bus ženkliai didesnės už mus, todėl atsitvėrimai bus labai svarbu. Nes mūsų krepšinis pagrįstas nepatogiais varžovų metimais, atkovotais kamuoliais ir išėjimais į greitą puolimą.
– Atnaujintame Europos čempionato reitinge Lietuva yra ketvirtoje pozicijoje. Kur jūs ją matote?
– Nematau (juokiasi). Tų dalykų neskaičiuoju ir į reitingus nereaguoju. Jie yra labiau orientaciniai. Man malonu, kad mus pradėjo laikyti pajėgia komanda. Kaip jau sakiau, mums nereikia ieškoti kažkokių kitų kelių, žiūrėti į serbus, ispanus ar italus. Mes esame Lietuva ir diktuojame savo sąlygas. Bent jau diktuodavome. Norime sugrąžinti tą vardą ir reputaciją.
– Bet imtumėte ketvirtą vietą?
– Ne, imtume medalį.