Lietuvos krepšinio rinktinė pirmadienį Klaipėdoje pasiekė revanšą prieš islandus, o mūsiškių treneris Rimas Kurtinaitis teigė, jog namuose pasiekta pergalė komandai buvo itin svarbi ir psichologiškai.
Pirmadienį Klaipėdos „Švyturio“ arenoje Kurtinaičio vadovaujami lietuviai islandus patiesė 99:82 ir atkeršijo už penktadienį Reikjavike patirtą pralaimėjimą.
Tąkart 21 taško pranašumą pabėrę lietuviai prarado ir svarbų tašką pasaulio čempionato atrankoje. Kurtinaitis po pergalės spaudos konferencijoje pripažino, jog po nesėkmės Islandijoje Lietuvos rinktinė pasaulio čempionato atrankos kampanijoje jau neturės kur trauktis.
„Džiaugiuosi, kad laimėjome, nes buvo sunku sugrįžti po pastarųjų rungtynių. Šiandien sėkmė buvo mūsų pusėje. Laukiame paskutinių rungtynių su birtais ir italais, o po jų matysime, kur esame.
Dirbu savo darbą, kai turiu laiko pasiruošti, jį gal atlieku geriau. Kaip treneris, esu tokių langų žaidėjų įkaitas. Nurodau kažkokias kryptis, bet kaip jie sužais, taip sužais. Kažkokios kontrolės iš manęs be treniruočių tikėtis sunku. Pažiūrime vaizdo įrašus, sudedame taškus, o žaidėjai turi juos įgyvendinti. Sunku, bet, aišku, visos komandos susiduria su tokiais sunkumais. Kol kas nesiseka taip, kaip buvome suplanavę, bet kol kas nieko nesame praradę“, – teigė Kurtinaitis.
– Ar buvo daug nerimo prieš šias rungtynes, kai jose galėjo beveik visiškai nuplaukti pasaulio čempionatas?
– Turėjome viena treniruote daugiau. Važiuojant į Islandiją žalgiriečius gavome tik ryte. Dabar turėjome viena treniruote daugiau. Pernelyg nesitreniravome, bet maždaug sustatėme, kaip viskas turi būti, ta struktūra pagėrėjo. Bet mane neramina, kad šiandien vėl turėjome 20 taškų pranašumą, o pabaiga buvo ne tokia, kokią norėčiau matyti. Džiaugiuosi, kad laimėjome. Dabar bus matyti, kaip viskas vyks.
Prieš antrąjį etapą norėjome turėti kiek įmanoma daugiau pergalių. Dabar to padaryti nepavyks. Žaidėjams sunku, man, treneriui, irgi sunku, nes be treniruočių žaisti pasaulio čempionato atranką yra sudėtinga.
– Anksčiau esate teigęs, kad neįsivaizduojate darbo ir rinktinėje, ir klube. Ar sudėtinga derinti pareigas?
– Tie žodžiai išsipildė. Darkart pasikartosiu, kad sunku sėdėti ant dviejų kėdžių, bet taip viskas susidėliojo. Treniruodamas Eurolygos komandas, tokių pasiūlymų treniruoti kitų šalių rinktines vengiau, nors galėjau treniruoti lenkus ir vokiečius. Taip sukrito, bet pasakysiu atvirai, kad yra tikrai sunku.
– Kaip pavyko susitarti su „Žalgiriu“, kad leistų pasilikti visiems trims žalgiriečiams, ir ar buvo kokių nors išskirtinių sąlygų, nes, pavyzdžiui, Tubelis šiandien sužaidė 9 minutėmis mažiau.
– Su „Žalgiriu“ nekalbėjau, tai darė federacija. Mes buvome sutarę juos turėti vienerioms rungtynėms. Dėkoju „Žalgiriui“, kad davė Ąžuolą, nes jis mums tikrai yra vertingas žaidėjas. Manau, kad neturėtume vieni kitiems statyti kažkokių sąlygų, nes geriau bloga taika nei geras karas. Čia karo nėra. Lietuvos krepšinis – visų mūsų bendras reikalas. Esu dėkingas ir už tai, kad davė ir Igną Brazdeikį, ir Ąžuolą Tubelį. Tik galvoju, kaip reikės žaisti liepos mėnesį, nes sezonas žaidėjams baigsis birželio pabaigoje. Žaidėjai po to bus paleisti, kažkas švęs kažkokias pergales. Kaip vėl juos reikės surinkti? Vėl turėsime tik dvi dienas treniruočių po šventimo? Man baisu net pagalvoti. Linkiu „Žalgiriui“ sėkmės, šiemet jie žaidžia labai gerai ir turi labai gerus šansus patekti į Eurolygos atkrintamąsias. Esu dėkingas jiems, kad suprato, jog rinktinė – visų mūsų reikalas.
– Kokie yra NBA lietuvių šansai prisijungti liepą?
– Kiekvienam langui sudarome išplėstinį sąrašą. Norėčiau turėti juos. Dabar įžaidėjo pozicijoje skyles kamšome „combo“ žaidėjais. Būtų gerai gauti Jakučionį, nežinau, kokioje reabilitacijos stadijoje yra Jokubaitis. Girdėjau, kad lyg ir dar vieną operaciją jam darė. Priekinę liniją galime susidėlioti, ji yra nebloga, bet mūsų problema yra tame, kad neturime žaidėjo, kuris išlaikytų schemą. Taip buvo ir pirmajame mače, nes be tokių žaidėjų negali būti tikras, kad laimėsi net ir pirmaudamas 20 taškų. Nežinau, ar Jakučionis būtų pasiruošęs žaisti su tokiais grandais kaip Serbija ar Turkija. Džiaugiuosi, kad šiandien laimėjome, bet vis dar gaila dėl tų pralaimėjimų italams ir islandams, nes viską turėjome savo rankose.
– Kokį įspūdį palieka rezultatyviausias rungtynes karjeroje sužaidęs Brazdeikis(27 tšk.)?
– Pasakyčiau, kad jis labai patobulėjo. Tai matosi ir „Žalgirio“ žaidime, „Olympiacos“ klube irgi turėjo gerus trenerius. Jis daro mažiau klaidų gynyboje, dabar tokių dalykų net nepastebėjau. Žaidžia labai gerai, solidžiai, žinau jo stipriąsias puses. Šiandien jau buvo susidėlioję planą, kaip norime žaisti, nes Islandijoje žaidėme bendratį. Dabar jau žinojome, kurią poziciją galima atakuoti, kas kur turi keistis. Brazdeikis puikiai žaidžia ir du prieš du, yra stiprus, daro verpstes, gerai pataiko. Šiandien jis su tais dviem tritaškiais rungtynių pabaigoje mus patempė į priekį. Pamenu, kai jį vasarą aplankiau ligoninėje. Jis pasakė, kad pasveikęs iškart žais rinktinėje. Jis nepradeda pasakoti, kad kažką skauda. Tas noras žaisti ir yra pagrindinis dalykas. Manau, kad ir „Žalgiris“ turėtų būti patenkintas jo žaidimu. Gal tai nėra viską sprendžianti figūra, bet jo epizodai būna tikrai geri.
– Kaip reagavote į kritiką po pirmų rungtynių?
– Visa komanda šiandien dirbo su dviguba energija, nes neturime kur trauktis. Vieną mačą laimėjome, po to dvejas rungtynes pralaimėjome tašku. Džiaugiuosi, kad šiandien nugalėjome save, ši pergalė yra daugiau psichologinė. Viena ausimi nugirstame, kas ką komentuoja. Žinome, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą, ir nekeliame klausimų. Mes laimime – jūs mus giriame, pralaimime – peikiate. Norėtųsi, kad girtumėte, bet tam reikia laimėti. Tikiuosi, kad šiandien parašysite teigiamus atsiliepimus. Yra visokių žmonių. Kai pralaimime, kažkas nori pabarti. Tai yra normalu. Pamenu, kai Atlantos olimpiadoje pralaimėjome prieš Argentiną ir ketvirtfinalyje turėjome papulti ant amerikiečių. Bet tada kinai laimėjo prieš argentiniečius ir mes vėl atsistojome į savo vietą.
Jau tada Andriaus Tapino tėtis pradėjo rašyti visokius kritikos raštus. Jau tais laikais. Tada Arvydas Sabonis pasakė labai gerus žaidžius: „Jeigu nelaimėsime medalių, vyrai, nebegrįšiu į Lietuvą ir neduosiu šanso mus taršyti“. Mums pavyko laimėti, nugalėjome australus ir užėmėme trečią vietą. Tada Arvydas paklausė, ar paslėpė savo mėšlo kibirus. Dar nuo tų laikų buvo taip, kad jeigu laimi – esi herojus, jeigu pralaimi – šimtas tūkstančių rėkia „Gėda!“. Mes neįsižeidžiame. Vienintelis žmogus, kuris ištrūko neapipiltas pamazgomis, yra Jonas Kazlauskas, kuris išėjo anksčiau laiko, nors dar turėjo dirbti ir dirbti. Visi žinome, koks yra trenerio darbas. Šiandien laimėsi – bus gerai, pralaimėsi – būsi niekas. Nemanau, kad tai yra teisinga, nes savo indėlį į krepšinį vis tiek įdedame. Bet nesiskundžiu. Jūs dirbkite savo darbą, mes dirbsime savo.
– Vasarą prioritetą teiktumėte dabartinėms pajėgoms ar norėtumėte daugiau Eurolygos žaidėjų?
– Nenorėčiau žiūrėti taip toli į priekį. Aš jau tokio garbingo amžiaus, kad rytojus gali neišaušti, tad taip toli neplanuosiu. Bet šiandien galiu pasidžiaugti ir tuo, kad į rungtynes labai gerai įėjo ir Matas Jogėla, ir Mindaugas Kačinas. Kaip bus vasarą, vasarą ir žiūrėsime.
– Ar per šiuos metus nebuvo pasvarstymų, kad galbūt nevertėjo imtis šio darbo?
– Nebuvo. Kažkas buvo uždavęs gerą klausimą apie dvi kėdes. Yra sudėtinga persiorientuoti. Bet aš tai darau, ką jau padarysi. Sunku, bet nesiskundžiu. Nėra taip blogai, kaip kai kuriems žmonėms. Pažiūrėkite, kas dabar vyksta Artimuosiuose Rytuose. Jeigu reikia, dėl bendro reikalo padirbėsiu.
– Ką galite pasakyti apie rinktinėje debiutavusį Mindaugą Kačiną?
– Jis buvo atvažiavęs su lenkų komanda į Baku žaisti Europos taurę. Pavardę žinojau, nors pastaruosius septynerius metus nelabai stebėjau, kur jis žaidžia. Pažiūrėkite, kaip jis šiandien puikiai žaidė, kaip stengėsi. Su tokiu darbštumu nesvarbu, ar tau 32-eji, ar 22-eji. Žiūrint į jo kūną ir energiją, jis dar gali žaisti ir žaisti. Džiaugiuosi ir už Jogėlą, kuris atvažiavo ir kaip vyras padarė savo darbą.