Antrajame savo sezone „TOPsport A lygoje“ blizgantis „Kauno Žalgirio“ puolėjas Armandas Kučys pasidalijo mintimis apie artėjančią Baltijos taurės akistatą su Latvijos rinktine, dukart šį sezoną komandą sukrėtusius pokyčius trenerių štabe bei greitą įsiliejimą į vyrų futbolą.
Reguliariu rinktinės nariu tampantis 21-erių puolėjas artėjančią savaitę bandys padėti Lietuvos futbolininkams iškovoti ilgai laukiamą titulą.
Edgaro Jankausko vadovaujama Lietuvos rinktinė paskutinį kartą Baltijos taurę laimėjo prieš 14 metų ir jau dešimtmetį neįveikia Latvijos rinktinės.
Viena iš šių atkarpų gali būti nutraukta jau šeštadienio popietę, o pergalės atveju lietuviai dėl Baltijos taurės susikautų su Estijos ir Farerų Salų poros nugalėtoja
„Nuotaikos kovingos. Penktadienio treniruotėje dar padirbėsime su tam tikromis detalėmis, nors prieš rungtynes jau nieko per daug nekoreguosime. Manau, kad esame pasiruošę nugalėti latvius“, – apie 16:00 val. prasidėsiančią akistatą su latviais kalbėjo Kučys.
Į Baltijos taurės batalijas „Kauno Žalgirio“ puolėjas atvyksta puikios formos – su 6 įvarčiais A lygoje Kučys dalijasi 1-3 vietas. Tikslių smūgių 21-erių puolėjas galėjo turėti ir daugiau, tačiau dukart šiame sezone buvo suspenduotas dėl neapdairių raudonų kortelių.
Nors pačiam puolėjui sezonas kol kas klostosi sėkmingai, „Kauno Žalgirio“ sezonas yra banguotas. Klubas yra vienas iš dviejų A lygoje, jau spėjusių atsisakyti dviejų trenerių, nors rezultatai su Nerijumi Mačiuliu gerėjo.
„Šiek tiek nustebino, nesitikėjau to. Po mačo su Telšiais nuotaikos buvo geros, nebuvo jokių kalbų, kad kažkas gali keistis, – apie Mačiulio atleidimą kalbėjo Kučys. – Negaliu sakyti, jog tai priklausė nuo mūsų banguoto žaidimo. Einame į aikštę ir žaidžiame patys. Treneris kažkiek gali mus pakoreguoti, tačiau atsakomybė krenta ir ant mūsų. Liūdna, kad taip greitai treneriai keičiasi, nes jau kažkiek apsipranti, bet mes, žaidėjai, nieko pakeisti negalime.
Daugiau Kučio minčių apie pokyčius trenerių štabe, savo sezoną ir Baltijos taurę – specialiame LFF interviu:
– Ar Gvido Gineičio, Vykinto Slivkos netektys kažkiek koreguoja rinktinės taktiką?
– Nepasakyčiau. Gaila, kad taip atsitiko, bet traumos yra futbolo dalis ir į jas per daug nesikoncentruojame. Turime naujų žaidėjų, kurie gerai įsilieja į kolektyvą.
– Praėję metai buvo tarsi rinktinės atsigavimo metai. Galbūt šiemet jau jaučiatės pribrendę titului?
– Manau, kad esame pribrendę. Pastarieji metai rinktinei tikrai buvo geri, tas pakylėjimas jaučiasi ir rūbinėje, ir aikštėje. Visi esame geros nuotaikos, negatyvo rūbinėje nėra. Malonu vėl susitikti su rinktinės žaidėjais. Tikimės, kad esame pribrendę titului.
– Pastaraisiais metais konkurencija su latviais yra išaugusi, vis dažniau bandoma lygintis, kokie žaidėjai yra pritraukiami ir į kokius klubus vėliau išleidžiami. Ar tai kažkiek prideda asmeniškumo artėjančiai akistatai?
– Bent jau man – ne. Linas Klimavičius žaidžia vienoje komandoje su Kasparu Dubra, tai jam gal to kažkiek ir yra, bet aš jiems priešpriešos nejaučiu. Tai yra varžovas ir sportinio pykčio bus, bet po rungtynių vieni kitiems spausime rankas.
– Į rinktinę atvyksti kaip vienas rezultatyviausių A lygos žaidėjų. Ar tai kažkiek prideda pasitikėjimo savo jėgomis?
– Kažkiek taip. Įmušti įvarčiai kažkiek padeda, nors dabar buvo kažkiek sunkesnis laikotarpis, nes pats prisivirdavau košės. Ties tais 6 įvarčiais sustoti nenoriu, bet ir jie prideda pasitikėjimo atvažiavus į rinktinę.
– Iš esmės jums tai tik antri tikri metai vyrų futbole. Ar tikėjotės, kad per tuos dvejus metus pavyks tapti reguliariu vyrų rinktinės nariu ir bent kol kas vienu rezultatyviausių A lygos futbolininkų?
– Ir tikėjausi, ir ne. Vis tiek kažkiek reikia pripratimo rungtyniaujant su vyrais. Pirmasis pusmetis čia galbūt buvo kažkiek sunkesnis, bet esu praėjęs visą pasiruošimą, visada buvau su jais, tad ta adaptacija įvyko gana greitai. Dabar esu pasiruošęs padėti rinktinei. Aišku, galbūt nesitikėjau, jog viskas įvyks taip greitai, bet kol kas viskas klostosi visai neblogai.
– Jūsų tėtis Aurimas taip pat ilgus metus atstovavo Lietuvos rinktinei. Galbūt kažkiek šnekėjote apie artėjantį Baltijos taurės turnyrą?
– Kažkiek teko kalbėti, bet labiau ne apie pačias rungtynes, o apie atmosferą rinktinėje, treniruotes. Kažkiek patarimų davė, bet jie buvo labiau apie pasitikėjimą savimi.
– Ar ta atmosfera rūbinėje ir yra pagrindinis sėkmės receptas?
– Manau, kad taip. Jeigu rūbinėje vyraus geros nuotaikos, ir į aikštę išeisi geresnis. Tai yra vienas kertinių dalykų. Jeigu visi sutaria ir palaiko vienas kitą, aikštėje bus tas pats.
– Šį sezoną įvarčius štampuojate ne tik A lygoje, bet ir Pirmoje lygoje, tik gal ne dėl pačių maloniausių priežasčių – raudonų kortelių pagrindinėje komandoje. Ar tai yra kažkiek susiję su jaunatvišku nutrūktgalviškumu, ar tiesiog nepasisekė su tomis dviejomis raudonomis kortelėmis?
– Galbūt labiau su agresyviu žaidimu ir pamesta galva. Jeigu jau turi geltoną kortelę, negali taip laisvai čiuožinėti ar daryti kitus blogus dalykus. Turi būti ramesnis ir suprasti, kad į dvikovas negali eiti taip agresyviai. Todėl šiemet teko ir Pirmoje lygoje pažaisti, bet tai irgi gerai, nes jeigu nežaisi, išsimuši iš ritmo.
– Galbūt jau teko bendrauti su nauju treneriu Sauliumi Širmeliu ir kokį įspūdį jis sudaro?
– Asmeniškai per daug nebendravome. Kai jis atvyko į klubą, persimetėme keliais žodžiais, bet kol kas nieko negaliu pasakyti. Jis prieš tai dirbo asistentu, labiau žiūrėdavo treniruotes ir nieko per daug nesakydavo, nes pagrindinis treneris buvo Nerijus Mačiulis. Bus įdomu pažiūrėti, kaip jam seksis naujose pareigose.