Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubas ne pirmą kartą savo istorijoje atsidūrė ant prarajos ribos. Finansiniai įsipareigojimai siekia apie milijoną eurų, kurių klubo sąskaitoje nėra, o naujų investuotojų atėjimui ratus į pagalius kaišo buvusi vadovybė.
Penktadienio popietę naujasis „Žalgirio“ vadovas Mindaugas Kasperūnas surengė spaudos konferenciją, kurioje kartu su visuomenininku Andriumi Tapinu bei Vilniaus miesto meru Valdu Bekunsku pristatė situaciją klube bei galimus jos sprendimų būdus.
„Tapęs direktoriumi klubo sąskaitoje radau keliasdešimt tūkstančių eurų ir gerokai virš milijono eurų įsipareigojimų iki metų galo. Ta suma galiausiai pasiekė pusantro milijono eurų. Mes greituoju būdu su bendruomene bandėme rinkti greitai beprocentes paskolas iki 2027 metų, taip pat bandėme rinkti paramą.
Iš dalies mums tai pavyko, bet ne tokiomis sumomis, kurių norėtųsi. Beprocenčių paskolų iš bendruomenės yra surinkta už daugiau nei 400 tūkstančių. Dar šiek tiek paramos ir mes sumoje esame surinkę virš pusės milijono eurų. Taip pat mums padėjo federacija, padarė avansinį mokėjimą. Tai buvo kelių šimtų tūkstančių eurų suma. Šiam momentui klubas turi apie 900 tūkst. eurų įsipareigojimų iki metų galo ir tų pinigų klube trūksta.
Manome, kad atėjo laikas strateginiams pokyčiams. Yra investuotojai, kurie norėtų prisijungti prie klubo. Norėtų tapti naujais, papildomais klubo dalininkais. Tam reikalingas dalininkų sutikimas. Čia turime problemą, nes dauguma dalininkų tiesiog pasyviai stebi ir nieko daryti neplanuoja“, – spaudos konferenciją pradėjo „Žalgirio“ vadovas Kasperūnas.
Benkunskas negailėjo priekaištų buvusiai klubo vadovybei bei taip pat tikino, kad vienintelis šansas „Žalgiriui“ išlikti yra naujo strateginio investuotojo atėjimas.
„Savivaldybė yra mažasis dalininkas ir didžiausias finansuotojas. Man yra labai svarbu, kas vyksta su mūsų futbolo flagmanu ir kokia yra jo ateitis. Kaip pristatė direktorius, finansinė padėtis yra katastrofiška. Galima ieškoti kaltų ir priežasčių, tačiau dabar svarbiausia rasti, kaip pastatyti klubą ant kojų ir užtikrinti administracinio valdymo stabilumą.
Savivaldybės parama – 1,5 mln. eurų – yra seniai sunaudota. Reprezentacinių miesto klubų rėmėjams esame suteikę nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą, bet „Žalgirio“ administracija šia meškere naudojosi labai pasyviai. Šiai dienai situacija yra liūdna. Vienintelis išsigelbėjimo variantas – naujas strateginis investuotojas, nes dabartinė dalininkų sudėtis yra arba nenorinti, arba negalinti įnešti finansinių injekcijų.
Šiandien šnekame dėl to, kad susiduriame su dalies dalininkų veiksmais, kurie blokuoja naujo investuotojo atsiradimą. Tai klubą veda į bankrotą. Užsiimta pozicija, kad miestas niekur nedings ir gelbės klubą. Mes nesame draudimo kompanija, kad taisytume klaidas. Tokia praktika mokesčių mokėtojų pinigais yra ir morališkai, ir teisiškai negalima“, – dėstė meras.
Tapinas pristatė verslininką Tadą Rimgailą, kuris yra pasiryžęs padengti visas klubo skolas. Vis tik šiam žingsniui įvykti neleidžia Vilmos Venslovaitienės atsisakymas parduoti savo klubo dalis.
„Pradėjome bendrauti su strateginiu investuotoju. Manau, kad jį galiu drąsiai įvardinti. Tai – Tadas Burgaila, veikiantis kaip privatus verslininkas. Sukalibravome aiškų planą ir viziją, kuri sutampa ir su Mindaugo, kurį Tadas mato kaip nepakeičiamą vadovą. Mūsų tikslas – reprezentacinis. Norime prisidėti visuomeniniais pagrindais pritraukdami rėmėjus, padėdami užpildyti stadioną ir padarydami šį klubą vakarietiškai valdomu.
Su rėmėjais irgi prasidėjo kalbos. Esame pasiekę baigiamąją stadiją su rėmėju, kuris, ko gero, būtų vienas didžiausių donorų Lietuvos futbolo istorijoje. Bet dėl šios problemos su dalinininkais jis paėmė šiokią tokią pauzę.
Tadas Burgaila planavo padengti visas klubo skolas, suteikti tokią investiciją, kuri bent jau per artimiausius metus sugrįžtų sunkiai, ir taip gauti išleistų papildomų dalių. Pats tiksliai nežinau visų sumų, bet Burgaila peržengė per save ir sutiko išpirkti Vilmos Venslovaitienės stovyklos dalis. Tas pasiūlymas buvo atmestas, kas, mano akimis, rodo godumą ir savų, o ne klubo interesų paisymą.
Esminis klubo likimas lemsis 17 dieną, kuomet bus dalininkų susirinkimas. Tadas kol kas yra atsitraukęs, jis stebi situaciją. Žinoma, gali atsirasti ir kitų investuotojų, kurie norėtų skirti kokius 2,5 milijono eurų ir sutvarkyti „Žalgirio“ finansus. Taip pat bus atliktas giluminis auditas, kuris gali parodyti ir daugiau dalykų. Mindaugas, kaip klubo direktorius, mato nevisus dalykus. Nusprendėme, kad turime apie tai kalbėti viešai. Turime daug idėjų, kaip paversti „Žalgirį“ vakarietišku klubu, bet kol kas – pauzė“, – kalbėjo Tapinas.
Klubo direktorius į klausimą, kodėl neužtenka dalininkų balsų priimti naujam investuotojui, tačiau užteko jam būti paskirtam į šias pareigas, atsakė, kad ši klausimas turėtų būti skirtas vienam iš dalininkų Mindaugui Nikoličiui.
„Akademija turi vienintelį dalininką. Tai yra futbolo klubas „Žalgiris“. Stadionas priklauso UAB „Vexo“. O „Žalgiryje“ Venslovaitienė valdo dvi dalis, viena dalis yra areštuota, – klubo akademijos ir stadiono situaciją patikslinęs Kasperūnas prakalbo ir apie savo ateitį pareigose. – Jeigu aš neturėsiu dalininkų daugumos pritarimo strateginiams klausimams spręsti, tuomet aš nematysiu prasmės toliau imituoti darbą.“
„Su stadiono savininkais mes konflikto dėl stadiono neturime. Mes pakankamai normaliai bendraujame. Taip „Žalgiris“ nuomojasi stadioną. „Žalgirio“ namais šį stadioną pavadinau ne aš. Kai tu nuomojiesi butą, savo namais nevadini.“
„Visas bendravimas su Vilma Venslovaitiene vyksta per jo advokatus. Jokio tiesioginio kontakto su ja nei Mindaugas, nei Tadas neturi“, – patikslino Tapinas.
Aktyvistų siekimas atlikti plataus mąsto klubo auditas nebūtinai įvyks. Tam reikalinga ta pati dalininkų dauguma.
„Pagal įstaigos įstatus, auditui reikalingas dalininkų pritarimas. Aš esu įpareigotas pateikti 3 pasiūlymus audito. Lapkričio 17 dieną bus pasiūlymai pateikti ir spręs dalininkai. Galbūt jie nenori audito, galbūt kai kurie dalininkai nenori audito. Bet galbūt kai kurie labai nori“, – mįslingai kalbėjo Kasperūnas