Kreišmontas – apie proveržio sezoną Jonavoje ir netikėtą skambutį iš Maksvyčio

O, Sportas!
Autorius O, Sportas! 8 min skaitymo trukmė
Lukas Kreišmontas (CBet nuotr.)

„Betsafe-LKL“ čempionate vyksta paskutinės intriguojančios dvikovos dėl čempiono titulo bei bronzos. Praėjusį sezoną tarp keturių geriausių komandų buvo jonaviečiai, kuriems truko labai nedaug, jog iškovotų bronzinius medalius.

Šiame sezone Jonavos „CBet“ reguliariame sezone liko 7-oje turnyrinės lentelės vietoje ir susitiko su 2 vietą užėmusiais Vilniaus „Ryto“ krepšininkais. Savo pasirodymą atkrintamosiose Jonavos klubas baigė anksti: ketvirtfinalio serijoje iki dvejų pergalių nusileido sostinės ekipai (Vilniuje 77:110 ir Jonavoje 90:96).

Šiemet vyriausiajam strategui Virginijui Šeškui nepavyko nuvesti savo komandos taip toli, tačiau prie trenerio sistemų puikiai atsiskleidė antrus metus Jonavoje rungtyniaujantis Lukas Kreišmontas.

Plungėje gimęs L. Kreišmontas šį sezoną tapo vienu svarbiausių krepšininkų Jonavos ekipos rotacijoje. Puolėjas komandoje pagal bendrai sužaistas minutes buvo trečias ir vidutiniškai aikštelėje praleisdavo po 25,5 minutės, pelnydavo 6,9 taško, atkovodavo 3,9 kamuolio bei rinkdavo po 9 naudingumo balus.

LKL akademija powered by Citadele pakalbino proveržio sezoną sužaidusį Jonavos klubo puolėją. Krepšininkas pabaigęs sezoną daug laiko poilsiui neturėjo ir dabar lieja prakaitą Lietuvos rezervinėje rinktinėje.

– Sezonas su Jonavos ekipa jau pasibaigė. Tad koks įsimintiniausias momentas buvo šiame sezone ir kurios rungtynės įsiminė labiausiai?

– Sezonas buvo labai sunkus ir sudėtingas su daugybe pasikeitimų, bet manau vienas iš įsimintiniausių momentų buvo, kai FIBA Europos taurės turnyre savo grupėje užėmėme pirmąją vietą ir patekome į kitą etapą. Žinoma, kitas etapas susiklostė ne taip, kaip tikėjomės, bet vis tiek manau, kaip pirmas kartas europiniame turnyre, Jonavos komandai buvo įsimintinas.

– Išsiskiriate savo energija gynyboje. Prieš ką šiame sezone buvo sudėtingiausia gintis?

– Negalėčiau išskirti kažkokio vieno žaidėjo. „Betsafe-LKL“ yra daug gerų žaidėjų, bet turbūt sunkiausiai gintis prieš legionierius, nes dauguma jų turi stiprius individualius įgūdžius, todėl vienas prieš vieną izoliacijoje tikrai turi pranašumų.

– Kas labiausiai jus žavi žaidžiant Jonavos klube?

– Vienareikšmiškai fanai. Jie visada kartu. Nesvarbu, kur mes žaisime, didesnė ar mažesnė grupelė atvažiuoja ir palaiko mus, o namų rungtynėse jie kuria tikrai fantastišką atmosferą. Visi jie fantastiniai žmonės, kurie ne tik palaiko aikštelėje, bet padeda ir gyvenime. Tikrai su kai kuriais fanais turiu artimą ryšį, galima sakyti, tapome gerais draugais. Naudodamasis proga noriu jiems tarti didelį ačiū už palaikymą viso sezono metu, ypač žinant, koks šis sezonas mums buvo sunkus.

– Kokių svarbių pamokų išmokote žaisdamas pas trenerį Virginijų Šeškų?

– Treneris Virginijus Šeškus tikrai išskirtinė asmenybė. Sunku net dabar įvardinti, bet dabar labiausiai kas ateina į galvą, yra varžovų derinių analizavimas. Varžovų išmušimas nuo komandinio žaidimo, derinių nutraukimas anksčiau laiko. Aišku, puolime jis turi be galo daug idėjų bei įvairių vadinamų krepšinio triukų.

– Šiemet sezono eigoje „CBet“ keitėsi daug žaidėjų. Vieni komandos nariai palikdavo ekipą, kiti naujokai sezono viduryje atvykdavo. Kaip sekėsi pristaikyti prie tokių komandos pasikeitimų?

– Iš tiesų sunku. Manau, kad bet kuriai komandai tiek daug pasikeitimų labiau būtų pakenkę, nei padėję. Mes, žaidėjai, stengdavomės susitaikyti ir dirbti savo darbą. Ne visada bus taip, kaip nori ir galvoji. Mums, kaip žaidėjams, irgi naudinga patirtis yra mokytis prisitaikyti prie tokių pokyčių.

– Ar turite kokių nors herojų ar įkvėpėjų krepšinio pasaulyje, kurie motyvuoja jus?

– Didžiausia motyvacija man yra artimųjų palaikymas. Dėl jų norisi stengtis dar labiau ir nenuvilti, nes žinau, kaip stipriai dėl manęs jie jaudinasi bei nori, kad man viskas pasisektų. Turiu labai palaikančią ir mylinčia draugę, kuri mane stumia į priekį, džiaugiasi, kai man sekasi, palaiko, kai nesiseka. Esu labai dėkingas jai. Taip pat tėveliai, brolis, seneliai, kurie mane stipriai palaiko. Esu visiems jiems dėkingas, nes šitie žmonės ir yra mano įkvėpimas ir motyvacija.

– Su kokiu kitu krepšininku palygintumėte savo žaidimo stilių? O gal į kažkurį žaidėją bandote lygiuotis?

– Nežinau, nelabai į kažkurį žaidėją lygiuojuosi, dauguma man sako, kad esu panašus į Matą Jogėlą. Sako, kad iš išvaizdos mes panašūs, o dėl žaidimo stiliaus dauguma lygina su Arnu Butkevičiumi. Gal dėl to, kad daugiau darbo atliekame gynyboje, dėl tų statistikoje nevedamų dalykų.

– Neseniai gavote pakvietimą į Lietuvos rezervinę rinktinę. Ar tikėjotės šio pakvietimo? Kaip reagavote?

– Tiesa sakant, nelabai tikėjausi, bet kai treneris Kazys Maksvytis paskambino, labai nustebau. Paklausė, ar nesu nieko nesuplanavęs ir kad norėtų matyti mane rezervinėje rinktinėje. Iškart pasakiau – jei būsiu sveikas bei neturėsiu jokių traumų, tai būsiu. Smagu, kai nelieki nuošalyje ir tave pastebi.

– Ką Jums reiškia būti Lietuvos rinktinės dalimi, net ir rezervinėje komandoje?

– Man nesvarbu ar tai būtų rezervinė rinktinė, pagrindinė ar 3×3 rinktinė, ar dar tai kokia nors. Tu važiuoji atstovauti savo šaliai, kurioje tu gimei ir augai. Tai didelė garbė.

– Ko tikitės pasisemti iš rezervinės Lietuvos rinktinės?

– Daugiau patirties, kito žaidimo stiliaus, nes čia daug patyrusių trenerių. Taip pat treneriai, kurie patys kažkada žaidė aukštame lygyje ir matė daug šilto ir šalto. Stengiuosi imti viską, ką jie pataria ir moko.

– Anksčiau jaunimo rinktinėse esate žaidęs su Augustu Marčiulioniu, Ąžuolu Tubeliu bei Mareku Blaževičiumi. Ar su jais ir palaikote artimiausią ryšį Lietuvos rezervinėje rinktinėje?

– Su visais vyrukais sutariame gerai. Neišskirčiau, kad su jais palaikau artimiausią ryšį. Taip, turime bendrų prisiminimų ir juokelių iš jaunimo rinktinių.

– Kuris Lietuvos rezervinės rinktinės krepšininkas triukšmingiausias rubinėje?

– Gal ne kiek triukšmingiausias, bet daugiausiai istorijų turintis – Eimantas Bendžius. Jis yra vyriausias tarp mūsų, daugiausiai parirties turintis ir daug visko matęs. Jo labiausiai įdomu klausytis ir, žinoma, jis turi gerą humoro jausmą, kurį karts nuo karto pademonstruoja.

– Nemaža dalis jaunimo dabar keliasi į Ameriką ar kitas užsienio organizacijas. Ar pats svarstėte persikelti svetur? O gal jau turėjote kažkokių pasiūlymų?

– Pasiūlymų į Ameriką turėjau, kai man buvo 16-17 metų, bet tada pasirinkau Klaipėdą. Anksčiau turėjau pasiūlymų išvykti į užsienį, bet vis dėlto likau Lietuvoje. Dabar turiu sutartį su Jonava, o kaip bus ateityje – nežinau. Žinoma, norėčiau save išmėginti ir užsienyje.

– Sužaidėtė savo proveržio sezoną ir pasirašėte naują sutartį su Jonavos klubu. Ar jau galvojate apie naujo sezono pradžią ir galbūt apie dar labiau išaugusį savo vaidmenį Jonavos ekipoje?

– Kol kas apie sezono pradžią dar negalvoju. Dabar esu rezervinėje rinktinėje, tai visą koncentraciją skiriu čia. Apie vaidmenį Jonavoje viskas priklausys nuo manęs, kaip aš atrodysiu, kaip atvažiuosiu pasiruošęs po vasaros. Aišku, priklausys ir tai, kaip treneris mane matys komandoje, ko iš manęs norės. Tikiuosi, kad kitas sezonas bus geresnis nei praeitas tiek man asmeniškai, tiek komandiškai.

– Kokius planus esate nusimatęs vasarai?

– Pirmiausiam po rezervinės rinktinės porą savaičių norėsiu pailsėti nuo krepšinio, prasivalyti galvą, o paskui toliau kibti į darbus.

– Kokia jūsų yra mėgstamiausia vieta ar veikla atsipalaiduoti ir pailsėti nuo krepšinio?

– Laiko praleidimas su draugais, šeima. Taip pat mėgstu poilsį gamtoje bei žvejybą.

Autorius: LKL akademija powered by Citadele

Pasidalinti