Eurolygos vadovas Chusas Bueno interviu agentūrai EFE atskleidė, kad 13 lygos klubų-dalininkų neatmeta galimo bendradarbiavimo su NBA. Vis dėlto derybos įmanomos tik laikantis trijų griežtų sąlygų.
Pasak Bueno, reikalavimai yra šie: į naująjį projektą turi būti įtraukti visi 13 klubų, jie privalo išsaugoti sprendimų priėmimo galią, o finansinė prisijungimo kartelė turi būti gerokai sumažinta.
Eurolygos vadovas taip pat priduria, jog nors pirmasis NBA pasiūlymas buvo atmestas, dialogas su stipriausia pasaulio lyga nesibaigė. Nepaisant to, Eurolyga toliau vysto savo ambicijas, plėtoja franšizių modelį ir ruošiasi plėtros planų įgyvendinimui.
„Jeigu jie nori ateiti į Europą ir sukurti aljansą su mumis, klubai privalo būti šio modelio dalis, o prisijungimo sumos turi būti atviros diskusijoms, – pareiškė Bueno. – Klubai yra atviri prisijungimui, bet reikalauja, kad būtų įtraukti visi be išimties. Taip pat ieškome geriausio būdų išvengti tokių drastiškų investicijų.“
EFE duomenimis, pirminiame NBA projekte buvo numatyta akcininkams išdalyti daugiau nei 500 mln. eurų, tačiau iš kiekvieno prisijungiančio klubo reikalauta net 440 mln. eurų investicijos. Bueno šių skaičių nekomentavo dėl konfidencialumo sutarčių, tačiau patikino, kad deryboms durys lieka atviros.
„Jei bus kitų NBA pasiūlymų, esame atviri dialogui, bet toliau vystome ir Eurolygos modelį“, – teigė lygos vadovas.
Bueno, 12 metų NBA struktūrose dirbęs Europoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, pripažino, kad JAV krepšinio milžinės rinkodaros galia ir pasaulinis žinomumas galėtų paspartinti Europos krepšinio augimą. Vis dėlto jis pabrėžė ir Senojo žemyno krepšinio išskirtinumą.
„Turime reikiamą pajėgumą ir patirtį veikti šioje įvairiapusėje ekosistemoje, jau nekalbant apie tai, kad turime geriausius klubus ir aistringiausius sirgalius“, – kalbėjo Bueno.
Bueno sukritikavo NBA pajamų skaičiavimus
Eurolygos vadovas taip pat atsakė į NBA komisaro pavaduotojo Marko Tatumo pareiškimus, kad „NBA Europe“ projektas klubams atneštų tris kartus didesnes pajamas nei dabartinis Eurolygos verslo modelis. Bueno pabrėžė, kad, vertinant tokio projekto naudą, būtina atsižvelgti ir į pradines investicijas.
„Jei franšizės sumoka 500 milijonų eurų ir per dešimtmetį uždirba 240 milijonų, jos vis tiek patiria 260 milijonų eurų nuostolį, – skaičiavo Bueno. – Eurolygos atveju klubai pinigų nepraranda, nes jiems paprasčiausiai nereikia jokių įmokų. Jei sugeneruoja 100 ar 200 milijonų eurų – tą sumą jie ir gauna.“
Eurolygos vadovas taip pat perspėjo apie grėsmę suskaldyti Europos krepšinį, jeigu į naująjį projektą būtų įtraukti ne visi dabartiniai žemyno grandai.
„Eurolyga ir Europos taurė niekur nedings. Klubai man tiesiai pasakė: „Jei susitarsite su NBA ir paliksite mus už borto, mes sukursime savo turnyrą.“ Jei neišspręsime problemos visiems, galiausiai turėsime dar daugiau skirtingų turnyrų, kad ir kaip jie besivadintų“, – rėžė Eurolygos vadovas.
Eurolyga siekia finansinio tvarumo
Bueno teigimu, Eurolygos perėjimas prie NBA tipo franšizių modelio yra negrįžtamas, o šiuo metu vienas svarbiausių lygos prioritetų – finansinis tvarumas. Anot jo, šiuo metu tvarumo reikalavimus atitinka tik 40 proc. klubų, tačiau per artimiausią dešimtmetį siekiama šį rodiklį padidinti iki 100 proc.
Kitą savaitę Eurolygos vadovai susitiks aptarti griežtesnių finansinių taisyklių ir būdų, kaip suderinti klubų investicijas su visos lygos finansiniu stabilumu.
„Turėsime susirinkimą, kuriame aptarsime šį klausimą: leisti tiems, kurie turi išteklių, toliau investuoti, bet kartu subalansuoti sistemą, kad išvengtume infliacijos ir nesukeltume pavojaus finansiniam tvarumui“, – apibendrino Bueno.