Pirmą nesėkmę po septynerių pergalių iš eilės su Vilniaus „Wolves“ patyręs Kęstutis Kemzūra pripažino, jog traumos trečiadienį gerokai apribojo komandos galimybes stipriau pasipriešinti.
Trečiadienį Kemzūros vadovaujami „vilkai“ iki ketvirtojo kėlinio sėkmingai priešinosi Venecijos „Umana Reyer“ krepšininkams, tačiau ketvirtajame kėlinyje galiausiai turėjo pripažinti solidų varžovų pranašumą – 77:93.
Šias rungtynes „Wolves“ pasitiko tik su 9 žaidėjų rotacija – pastarosiose LKL rungtynėse su Kauno „Žalgiriu“ traumą patyrė lyderis Rasheedas Sulaimonas, o dėl ligos trečiadienį komandai padėti negalėjo ir Vaidas Kariniauskas.
„Sveikinimai Venecijos komandai, kuri šiandien buvo geresnė, – spaudos konferencijoje kalbėjo Kemzūra. – Mes kovėmės tris kėlinius, tačiau pabaigoje pritrūko jėgų. Gynyboje nedirbome gerai, Brownas, Tuckeris ir kiti mums pridarė daug problemų, pataikė sudėtingų metimų. Iš dviejų taškų zonos jie metė 72 proc. tikslumu. Nepajėgėme deramai apsiginti.
Manau, kad vyrai kovojo, tačiau galėjome sužaisti geriau. Stipriai koją kišo ir tai, jog tinkamai neišnaudojome pražangų. Puolime nebuvome pakankamai stiprūs, o kai situacija tapo sudėtingesnė, panirome į duobę. Stiprios komandos už tai visada nubaus.
Žinojome, kad mūsų laukia sudėtingos rungtynės dėl sumažėjusios rotacijos, neturėjome kas organizuotų mūsų puolimą. Sakyčiau, kad ir gynyba mūsų nebuvo tokia, kokios reikia, kad nugalėtum tokį varžovą. Gaila, kad pralaimėjome namuose, tačiau turime žiūrėti į priekį ir rasti būdų laimėti.“
– Kodėl pritrūko to intensyvumo gynyboje?
– Žmogaus psichologija yra tokia, kad nepasisekus puolime nuleidi rankas ir gynyboje. Trūko ir kalbėjimo, jie surinko nemažai lengvų taškų, kur galėjome tiesiog susikeisti ar prasižengti. Nelengva išlaikyti intensyvumą po tokios atkarpos, kurioje atidavėme nemažai emocinių jėgų. Sulaimono trauma ir Kariniausko susirgimas jų irgi nepridėjo. Gera, talentinga komanda už tai ir nubaudė.
– Kiek jaučiatės atsidūręs nedėkingoje situacijoje, kai tiek problemų su žaidėjų sveikata sukrito į vieną vietą?
– O ką jūs patartumėte?
– Ar norėtumėte papildymo, kai komandą taip išretino traumos?
– Visos komandos turi tų periodų, kai žaidėjai traumuojasi. Mes turbūt šią problemą turime nuo pat pradžių. Kažkaip bandome kapstytis. Kai susidaro tokia situacija, papildymas būtų gerai, nes tiesiog trūksta rotacijoje žmonių. Bet taip dalykai realiame gyvenime nevyksta, kad gali imti bet ką bet kada. Yra toks dalykas kaip biudžetas. Visi kažkodėl galvoja, kad „vilkų“ biudžetas neturi limito. Tarsi atsidarytume seifą ir paimtume kiek norime. Taip nėra. Klubas turi įsipareigojimų ir traumuotiems žaidėjams. Kitas dalykas – kad kažką nusipirktum ar pasikviestum, turėtų būti žaidėjų rinkoje. Dabar yra lapkričio vidurys. Nėra turbūt tiek daug tų žaidėjų rinkoje. Imti tik tam, kad imti, nereikia. Dar vienas dalykas – reikia žiūrėti ir į priekį. Kaip viskas bus, kai visi sugrįš? Komanda yra kaip šeima ir į viską yra reaguojama. Prisigalvoti daug ko gali. Dabar truputį sugriuvome. Po rungtynių su „Žalgiriu“ man tokių klausimų neuždavinėjote. Turime išsiaiškinti, kiek laiko truks reabilitacija, koks bus gydymas. Tada galbūt ir galėsime kalbėti apie kažkokius sprendimus.
– Tarp pozityvių dalykų galima paminėti Ado Juškevičiaus 15 taškų. Kiek esate juo patenkintas?
– Adas davė energijos ir taškų, tai, ko mes ir tikėjomės. Kaip ir sakiau, puolime daug problemų neturėjome. Adą išnaudojome, kartais jis ir pats sužaisdavo. Didžiausias trūkumas buvo gynyboje. Kaip ir patys minėjote, gynyboje trūko intensyvumo, ir tai buvo ne tik Ado, bet ir visos komandos problema.
– Arnas šiandien irgi sužaidė geras rungtynės, bet turėjo ir kartais įžaidinėti kamuolį. Kaip jam sekėsi tvarkyti su tuo vaidmeniu?
– Mums iš jo įžaidinėjimo nelabai reikia. Jis davė mums geros energijos, buvo agresyvus, ko mums iš jo ir reikėjo. Manau, kad jis šiandien padarė savo darbą gerai. Galbūt turėčiau prikišti keletą momentų ir jam, ir kitiems, kur buvo galima prasižengti. Mes keitėmės ginamaisiais, tačiau šią gynybą išnaudojome ne iki galo. Kažkiek galiu suprasti ir komandą, nes kartais gynėmės tikrai gerai, bet jie sumetė metimus net ir prieš Mekowulu.
– Kiek svarbu jums ir komandai Sulaimono palaikymas arenoje?
– Mes apie tai daug šnekame. Negalime po pralaimėtų rungtynių pradėti rodyti pirštas ar kažką kaltinti. Taip neveikia. Džiaugiamės, kad pavyko įžiebti komandinę dvasią. Talentu gal kažkam ir nusileidžiame, bet mes turime tai kompensuoti komandine dvasia, supratimu, kas yra geriau komandai. Turime kartais aukoti ir ego. Tą komandinę dvasią yra būtina išlaikyti ir darysiu viską, kad taip ir atsitiktų. O kad mus palaikė Rasheedas ir Jeffery Tayloras, yra natūralu. Jie dabar traumuoti, bet vis tiek yra su mumis.
– Kada maždaug turėtų sugrįžti Tayloras?
– Negaliu atsakyti, nenoriu meluoti.
– Kokios tikitės reakcijos iš žaidėjų po šito pralaimėjimo?
– Po vienerių pralaimėtų rungtynių niekas nesugriuvo. Žinome, ką darėme gerai ir ką darėme blogai. Turime pataisyti tuos dalykus, išeiti su geresne energija, būti stipresni ir stengtis kitą kartą laimėti, taip pasigerinant savo nuotaiką ir padėtį.