Šarūnas Jasikevičius jau antrą kartą su Stambulo „Fenerbahče“ komanda jau antrą kartą Eurolygos namų rungtynes žais Lietuvoje.
Praėjusiame sezone „Fenerbahče“ Tel Avivo „Maccabi“ ekipą priėmė Panevėžyje, kur varžovus sutriuškino net 109:74. Šiemet Stambulo klubas vėl turėjo ieškotis kur priimti svečius iš Izraelio ir šį kartą Šaro komandos namais taps Kauno „Žalgirio“ arena.
Turkijos komanda pirmadienį atvyko į Kauną, o Jasikevičius atsakė į Lietuvos žurnalistų klausimus.
Atskleidęs, kad Kaunas toli gražu nebuvo pirmasis klubo pasirinkimas, Jasikevičius kalbėjo apie savo komandos naujokus ir jų integracijos procesą, paatviravo, kad klaidingai įžvelgė Dovydo Giedraičio potencialą, bet kalbėjo apie Lietuvos rinktinės žaidimą prie Rimo Kurtinaičio.
„Mes norėjome žaisti Vokietijoje. Tiek Miunchene, tiek Berlyne mums yra geriausias palaikymas. Bet ten nesigavo. Kaunas, kaip ir pernai, nebuvo tarp pirmų opcijų. Ypač žaidžiant „Žalgiriui“ dvigubą savaitę. Nelaukiam daug žiūrovų, žinau, kad bilietų parduota mažai. Nieko gero,“ – nacionaliniam transliuotojui teigė Šaras.
– Praėjusią savaitę minėjote problemas lipdant komandą.
– Reikia sulipdyti kolektyvą, yra daug naujų žaidėjų. Patys žinote situaciją su penktais numeriais, su traumomis. Daug reikalų šiais metais.
– Kaip sekasi Wade’o Baldwino integracija?
– Gerai sekasi. Reikia suprasti, kad jis nežaidė apie 4 mėnesius. Po tiek laiko jis atvažiavo į naują komandą, kur filosofija yra labai skirtinga nuo buvusios komandos. Jam nėra lengva ir mes jį suprantam bei padedam. O integracija sekasi puikiai.
– Kaip vertinate žaidėjų rinką ir kokį įspūdį palieka komandos naujokas Skylaras Maysas?
– Rinka labai įdomi. Galvoji vieną dalyką, informacija ateina apie kitą. Galvojom, kad aukštaūgių rinka bus labai didelė, o gavosi, kad atvirkščiai. Aukštaūgių rinkoj nėra, gynėjų gal daugiau yra. Žiūrėsim, kaip bus su Skylaru. Nėra logiška kažką sakyti po savaitės, reikia laukti, reikia kentėti. Kažkaip reikia taškus rinkti, kad nenutolti nuo priekio.
–Kaip komandoje sekasi Bobanui Marjanovičiui?
– Sunkiai kol kas sekasi. Dar vienas žmogus, kuris nežaidęs labai daug laiko. Sunku suprasti, kiek gali pridėti. Aišku, kad tai specifinių rungtynių, specifinių match-upų ir specifinių momentų žaidėjas. Reikia priprasti kada jis gali žaisti, prieš ką jis gali žaisti. Jis viską supranta ir su role yra susitaikęs. Ne vaikas yra. Už aikštelės ribų su juo bendravimas yra labai fainas, jis yra fantastinis žmogus.
– Ar kalbėjotės su Roku Jokubaičiu prieš jam persikeliant į Tel Avivo komandą?
–Šnekėjom, bandėm padėti. Gal ne su juo tiesiogiai. Kiekvienas žmogus yra atsakingas už savo sprendimus, jis pasirinko šitą ir dabar jam reikia iš to ištraukti maksimumą.
– Nebuvo keista, kad pirmose rungtynėse Jokubaitis buvo Tamiro Blatto dubleris?
– Europoje sunku pasakyti, kas yra dubleris. Šiuolaikiniame krepšinyje dubleris yra tas, kuris sėdi paskutines penkias minutes ant suolo. Nežinau, kas ten sėdi ant suolo tas minutes.
– Ar stebina sėkmingas „Žalgirio“ žaidimas sezono starte?
– Kažkiek minimaliai stebina. Komanda surinkta labai fiziška, labai gera gynyboje. Ir su ta gynyba jie daug ką perlaužia. Tos dvi pergalės Italijoje atsilieps kažkur. Jei neišbarstys taškų. Čia yra rimtos pergalės. Tos pačios rungtynės prieš „Barcelona“, Pirėjuje sugrįžimas. Komanda su charakteriu. Kažkiek stebina, bet ne tiek daug.
– Ar matėte tokį Dovydo Giedraičio potencialą, kokį jis demonstruoja šiame sezone?
– Aš galvojau bus geresnis puolime, o blogesnis gynyboje. Tai gavosi atvirkščiai. Tapo elitiniu gynyboje. Jaučiasi, kad yra reikalingas klubui ir jam pačiam maloniau. Tas puolimas ateina iš gynybos. Klasikinis variantas, kuomet viskas prasideda nuo gynybos, o tada žiūri, kad net ir Eurolygos lygiu puolimas vejasi. Tik maloniau rinktinei ir ateičiai Lietuvos.
– Daug kas sako, kad Eurolyga šiemet yra stipriausia. Ar pritariate?
– Kiekvienais metais tą patį sako. Kad užkurtų visą reikalą, sako, kad Eurolyga šiemet stipriausia. Nežinau, kuo ji skiriasi nuo kiekvienų metų. Lygiai taip pat viskas. Žaidėjų mažėja. Na šiemet sugrįžo keli skambūs vardai, bet kol kas jie yra tik vardai.
– LKF rinkimuose palaikėte Robertą Javtoką. Kaip žiūrite į situaciją Lietuvos krepšinyje?
– Aš žiūriu, kad tie žmonės, kurie balsuoja, jiems tinka šita situacija. Tuo viskas ir pasakoma. Per rinkimus bandai kažką padėti, kad būtų geriau. Ir nesinori kištis ir norisi. Dėl to bendro tikslo, kad būtų geriau. Situacija, mano manymu, yra žiauriai bloga. Bet tie, kurie rinko, jiems gal gera.
–Kokio krepšinio galima tikėtis iš Rimo Kurtinaičio?
– Bus daug klasikinės tranzicijos, kamuolio judėjimo į kairę ir dešinę. Rimas visą laiką žaisdavo panašiai, čia yra jo bruožas. Bandys žaisti greitai. Reikia laukti ir palaikyti.
– Kaip vertinate Artūro Žagaro pasirodymą sezono pradžioje?
– Super. Svarbiausia kaip jis treniruojasi, kaip atsineša į darbą. Norėtųsi, kad išliktų sveikas, kad sužaistų 10 mėnesių. Kiekvieną kartą kai įmetu jį, jis kažką duoda. Praktiškai nusprendė rungtynes Stambulo derbyje su „Anadolu Efes“. Labai gerai treniruojasi, labai gerai dirba. Jam bloga situacija, nes dabar bandome integruoti naujus žaidėjus.
– Turkijoje vis turite priekaištų žurnalistams, ar čia smagesnis vaizdelis?
– Jeigu dar nenuėjau į autobusą, reiškia esu pasiilgęs jūsų. Norėtųsi to dėmesio ten daugiau. Bent jau, kad nelygintų savęs su lietuviais, graikais ar serbais. Nes dėmesys visai yra kitoks šitose valstybėse.
– Jūsų sūnus irgi persikėlė į „Fenerbahče“ gretas. Kokie pagrindiniai skirtumai tarp ispanų ir turkų jaunimo krepšinio?
– Lėčiau viskas. Ne tie greičiai, mažiau detalių, mažiau išvystyta jaunimo sistema ir krepšinio programa, daugiau improvizacija. Čia viskas lėčiau, daugiau fiziškumo.
– Ar teko bendrauti su „Fenerbahče“ futbolo komandos treneriu Jose Mourinho?
– Neteko.