Vilniaus „Ryto“ komanda nepasinaudojo puikia galimybe uždaryti finalo seriją ir apginti Lietuvos čempionų titulą.
Giedriaus Žibėno auklėtiniai likus žaisti 11 minučių pirmavo 17 taškų skirtumu, tačiau į lemiamą šturmą kilę žalgiriečiai galiausiai Sylvaino Francisco rankomis išplėšė dramatišką pergalę.
Po rungtynių sostinės komandos strategas kalbėjo apie lemiamą Francisco metimą, priminusį pernai tokiu pat metu pro šalį skriejusį Luko Lekavičiaus tritaškį, po kurio „Rytas“ tapo čempionais. Taip pat Žibėnas tikino, kad komanda mėgausis lemiamomis rungtynėmis bei nekaltino Igno Sargiūno dėl pramesto baudos metimo mačo pabaigoje.
„Toks flash back’as iš praėjusių metų. „Žalgiris“ tuomet irgi turėjo laisvą metimą ir galimybę išplėšti pergalę. Tuomet prametė ir šventėme titulą. Dabar vėl ketvirtosios serijos rungtynės, žymiai sunkesnis metimas ir jis įkrito. Bet skirtumas labai didelis – pernai su pramestu metimu mes laimėjome čempionatą, o šiemet su įmestu mes nieko nepralaimėjome. Važiuojame į Kauną. Turime šiandien uždarę rūbinės duris pamiršti šitas rungtynes.“
– Ar turite priekaištų auklėtiniams dėl gynybos paskutiniame epizode?
– Aišku galima visą laiką prie idealaus scenarijaus turėti ekstra žmogų, nes žinojome, kas mes. Galėjome gal laisvesnius palikti kitus žmones. Bet laikas tiksi, o pas mus ne vienas žaidėjas žaidžia pirmą tokį finalą. Nėra paprasta tokiu metu, su tokia įtampa, adrenalino daug, triukšmas didelis. Nieko nekaltiname, atsitiko kaip atsitiko. Važiuojame mėgautis penktosiomis rungtynėmis. Aišku, norėjosi užbaigti šiandien, bet jei kas prieš sezoną būtų siūlęs žaisti lemiamas rungtynes, aišku būtume ėmę. Kiekvieno atleto svajonė yra tokias rungtynes sužaisti.
– Kodėl nepavyko pribaigti varžovų, kuomet turėjote 17 taškų persvarą?
– Keletas mentalinių klaidų, „Žalgiris“ keletą kartų pelnė taškus su pražanga. O rungtynių pabaigoje lėmė ir meistriškumas. Bet aš tikiu savo komanda. Mes žaidžiame įvairesnį krepšinį. Aš netikiu, kad komanda gali laimėti su vienu žaidėju, maksimum dviem.
– Ar jaučiate, kad šioje serijoje esate geresni?
– Manau, kiekvienas vilnietis didžiuojasi mumis, matydamas kaip „Žalgiris“ švenčia prieš mus laimėję. Tai jau yra gerai. Šiandienos rungtynes turime kuo greičiau pamiršti ir pasidaryti keletą korekcijų.
– Ar tai skaudžiausias metimas jūsų karjeroje?
– Dabar taip greitai neateina. Bet jo, ką padarysi. Pernai laisvą metimą prametė, šį kartą per pakeltas rankas pataikė. Čia yra krepšinis ir reikia užsidaryti rungtynes šiek tiek anksčiau. Bet, aišku, žaidžiame prieš „Žalgirį“.
– Kas nepavyko stabdant Igną Brazdeikį?
– Su juo reikia atstovėti kontaktą – kūnas į kūną. Jis kai kur įėjo per giliai. Prasileidome ir keletą lengvesnių metimų. O dėl sunkesnių metimų aš tikrai nepergyvenu. Faktas, kad tai – didelis talentas ir gali tokiose rungtynėse patraukti. Pamenu prieš du metus jis irgi patraukė komandą lemiamose minutėse.
– Kiek svarbi buvo Artūro Gudaičio pražanga rungtynių pabaigoje?
– Artūras šiandien žaidė kaip tikras jubiliatas. Labai gaila, kad nepavyko jam padovanoti pergalės gimtadienio proga. Bet turime dar šansą ir bandysime juo naudotis. Nebuvo šiandien ir Stevenas (Enochas) blogas.
– Ar teisingas įspūdis, kad Gudaitis buvo įsigytas būtent šiai serijai su „Žalgiriu“?
– Norėjosi ir Čempionų lygoje jo sėkmingo žaidimo. Bet dėl akivaizdžių priežasčių jis vėlavo atvykti, vėlavo į formą ateiti. Tokie dalykai nėra kontroliuojami.
– Kur dingo namų aikštės pranašumas?
– Nemanau, kad yra didelis skirtumas. Aikštelėje aiškinasi penki vyrai prieš penkis, o tas palaikymas yra labai svarbus, bet, kaip serija rodo, nėra kertinis.
– Nieko nereiškia tai, kad lemiamos rungtynės bus Kaune?
– Mėgausimės.
– Kaip gaivinsite Igną Sargiūną, prametusį paskutinį baudos metimą?
– Nemanau, kad čia reikia kažką gaivinti. Jis yra tarp geriausių mūsų metikų, o pramesti gali bet kas. Manau, kad Ignas tą epizodą jau pamiršo.