Lietuvos futbolo rinktinės pasiaukojantis žaidimas atsiliepė ne tik švieslentėje, tačiau ir fizinių rodiklių skalėje, kuri labai pradžiugino trenerius ir pranoko pasaulio čempionato vidurkius.
Lietuvos rinktinė rungtynėse su Juodkalnija nubėgo 116 kilometrų, praėjusio pasaulio čempionato vidurkis buvo 108,1 km. Šis rezultatas apskritai būtų patekęs tarp penkių geriausių.
Pasaulio čempionate Katare rekordą užfiksavo JAV rinktinė, daugiausiau nubėgusi 121,2 km.
„Su Serbija jau buvo intensyvios rungtynės, tačiau šios rungtynės su Juodkalnija dar labiau užkėlė kartelę ir parodė, kad šita rinktinė tikrai turi didelį potencialą. Kai visi geriausi žaidėjai formoje, ritme – lubos yra virš pasaulio čempionato vidurkių.“ – džiaugėsi fizinio rengimo treneris Georgas Freidgeimas.
Pasak specialisto, stipriai prie to prisidėjo ir trenerių numatyta taktika. Edgaro Jankausko planas su Juodkalnija buvo žaisti agresyviai, praradus, mėginti staigiai susigrąžinti kamuolį ir atakuoti tuščius plotus varžovų aikštės pusėje.
Ne prieš visus varžovus tokia taktika galima, todėl ne visada galima tikėtis panašių rezultatų, tačiau, atsiradus progai, ji buvo išnaudota.
„Pirmos rungtynės, kur negalima išskirti nei vieno žaidėjo, kuris buvo žemiau vidurkių. Kiekvienam žaidėjui nėra nei menkiausio priekaišto.. Žaidėjai viršijo pasaulio čempionato vidurkius, kur susirenka elitiniai futbolininkai.“ – rezultatu džiaugėsi Freidgeimas.
Mače su Juodkalnija buvo fiksuoti itin aukštus standartus atitinkantys žaidėjų rodikliai.
„Išsiskyrė Gytis Paulauskas, kuris pasižymėjo ir įvarčiu. Žaidėjai atakavo laisvas erdves, ką matome ir rezultatuose. Ploto atakavimas, puikus įbėgimas, Černycho perdavimas ir Paulausko įvartis.
Gytis pagal savo poziciją viršijo pasaulio čempionato vidurkius. Justas Lasickas degino visą tą kraštą, tai akivaizdžiai matėsi ir stadione. Taip pat Rokas Lekiatas, kaip minėjome anksčiau, fizinėmis savybėmis tikrai išsiskiriantis žaidėjas savo pozicijoje. Jis irgi atitiko aukšto lygio rodiklius. Bet šiose rungtynėse tokių žaidėjų buvo daug. Norisi visais pasidžiaugti.“ – kalbėjo Freidgeimas.
Pagal nubėgtą distanciją rinktinėje geriausią rezultatą užfiksavo jau dažnas šios kategorijos lyderis rinktinėje – Gvidas Gineitis. Jis nubėgo 12 km distanciją.
Greičiausias buvo Eligijus Jankauskas.
„Na, čia gal labiau statistikos mėgėjams, ne tiek pasirodymą indikuojantis faktas. Bet tikrai įdomu sužiūrėti, kas pas tave greičiausias, prieš ką galbūt gintis sunkiausia, kai reikia lenktyniauti. Šiose rungtynėse lyderis vėl buvo Eligijus Jankauskas, uris išvystė 34,1 km/h greitį. Vėlgi kilometras iki Mbappe maksimalaus rezultato pasaulio čempionate, bet, manau, šis tikslas, jei ne šiais, tai kitais metais bus įgyvendintas“ – šypsodamasis kalbėjo Lietuvos rinktinės fizinio rengimo treneris.
Ir žaidėjai, ir treneriai vienbalsiai teigia, kad prie žaidėjų pasiekimo ypatingai prisideda ir stadionas, kuriame fanai sukuria įspūdingą ir dar neregėtą Lietuvos futbole atmosferą.
„Fizinių jėgų prideda, tas dopingas yra ir sirgaliai tribūnose. Kiek pačiam teko žaisti, aš nepamenu kad būtų buvus tokia atmosfera. Gal prieš 10-20 metų. Kai žaidi prie 5 tūkstančių ar prie 15 – skirtumas yra. Tai yra tas papildomas energijos šaltinis, kurio kartais trūksta. Žiūrovai taip pat prisideda prie kiekvieno nubėgto metro. Už tai jiems sakome ačiū.“